Tai sakė Rusijos kanalo „Rossya 24“ komentatoriai, pristatydami Ukrainos pasirodymą pusfinalyje. Bet pačios autorės teigimu, daina yra apie Krymo totorių trėmimus 1944 m., kaip ir vadinasi atlikėjos Jamalos kūrinys.
Pagal Stalino ir Berijos įsakymus gegužės viduryje, kada ir vyksta Eurovizija, buvo išvežta beveik 240 tūkst. žmonių, daugiausia į Centrinę Aziją, kur dėl sunkių gyvenimo sąlygų ir bado žuvo dešimtys tūkstančių žmonių. Kirgizijoje, totoriaus ir armėnės šeimoje, gimė ir Ukrainai šiemet atstovaujanti Susana Jamaladinova dainą sukūrė įkvėpta dviejų dalykų – prosenelės pasakojimų apie trėmimus gyvuliniais vagonais, iš jų išmestą jos mirusį vaiką bei bejėgiškumo jausmo, apėmusio Rusijai okupavus Krymą, į kurį po Ukrainos Nepriklausomybės atgavimo grįžo jos šeima. Tačiau jos S. Jamaladinova nematė jau nuo 2014 m. vasaros, tad skirtingai nei dauguma meno ir politikos nenorinčių maišyti atlikėjų, totorė pripažįsta, kad jos tikslas – ne vien gražiai sudainuoti.
„Noriu, kad mano daina būtų nedidelė pagalba viešinant Ukrainos ir totorių problemas“, – prisipažino Ukrainos atstovė "Eurovizijoje".
Tą pačią dieną, kai vyko Eurovizijos pusfinalis, kur atliktas ir į finalą patekęs totorės kūrinys, šalia vieno Bachčisarajaus restorano Kryme sutelktos nemažos OMON pajėgos, atvykusios suimti keturių kaltinamų totorių, priklausančių Ukrainoje legaliai veikiančiai panislamistinei organizacijai Hizb ut-Tahrir. Po Krymo okupacijos jo vyriausiąja prokurore tapusi Natalija Poklonskaja apie suimtuosius kalbėjo nepaisydama nekaltumo prezumpcijos, iš karto minėdama suimtuosius kaip teroristus, nors totorių savivaldos organas Medžlisas minėtąją organizaciją toleruoja. Tačiau Kryme dabar uždraustas ir pats Medžlisas, į Krymą nebegali įvažiuoti totorių lyderiai, taip pat uždrausta ir Krymo totorių televizija.
Rusijai tą patį vakarą atstovavo Sergejus Lazarevas, kurio močiutė kilo iš Ukrainos. 2014-ųjų birželį, praėjus keliems mėnesiams po Krymo aneksijos, dainininkas davė interviu Ukrainos televizijai. S. Lazarevo buvo paklausta, ar jam Krymas yra Rusija.
„Man ne. Visas tas bendras džiaugsmas, kad Krymas grįžo mums <...> Aš šia euforija nesidaliju. Po šito galbūt į mane skries mano rusų gerbėjų pomidorai, bet aš taip esu įpratęs: atvažiuoju į Jaltą, man čia Ukraina. Ir koncertuose „Krymas su mumis“ aš nedalyvauju. <...> Ko aš tikrai nedarysiu, tai nedalyvausiu renginiuose, kur bus šaukiama „Krymas mūsų“. Mes atėmėme, mes paėmėme, aš to nepalaikau“, – sakė Rusijos dainininkas.
Ir S. Lazarevas tęsi savo pažadus, tokiuose renginiuose nedalyvauja, tačiau ilgainiui nustoja ir drąsos išsakyti savo poziciją. Likus mėnesiui iki Eurovizijos į tą patį klausimą apie Krymą atsako, kad apie politiką apskritai nekalbėsiąs. Jo prodiuseris, paklaustas apie konkurentų dainą, taip pat nusisuka nuo politinės atsakymo dalies.
„Aš, tiesa, girdėjau, kad daina vadinasi 1941 ar 1940... 1944, girdėjau, kad daina kažkaip susijusi su Krymu, su kažkokia karine istorija. Bet kiekvienas pasirenka, kokią žinutę nori perduoti. Aš nesu pakankamai kompetentingas kalbėti apie Krymo totorių istoriją, kad galėčiau komentuoti tą dainą ir tokį pasirinkimą“, – sakė Rusijos atstovo „Eurovizijoje“ prodiuseris Filipas Kirkorovas.
Ar Ukrainos daina – politinė, kalbėti atsisako ir Ukrainos delegacijos atstovas spaudai.
2014 m., kai Eurovizija vyko Donecko ir Luhansko liaudies respublikų paskelbimo išvakarėse, Ukrainos daina finale atrodo štai taip – „Mano širdis kaip laikrodis, aš tvirta kaip uola, nesustok ir bučiuok, kol nukrisiu“. 2015 m. Ukraina Eurovizijoje nedalyvavo, nes tuo metu, kai paprastai vyksta atrankos konkursas, Ukrainos kariai bejėgiškai bandė atsilaikyti Debalcevės apsuptyje, kurioje Vladimiras Putinas neigė dalyvaujant bet kokias Rusijos pajėgas, bet skatino Ukrainos karius pasiduoti. Kovo 8-ąją V. Putinas per „Rossya-1“ rodytą dokumentinio filmo anonsą prasitarė, kad Krymo aneksija buvo suplanuota iš anksto, o ją vykdė Rusijos kariai.
Kitą dieną Rusijos internetinėje žiniasklaidoje ėmė sklisti gandai, kad šaliai Eurovizijoje atstovaus Polina Gagarina su daina, kurioje melsis už taiką. Rusijoje, priešingai nei Ukrainoje, jokių rinkimų dėl to, kas atstovaus šaliai Eurovizijoje, nėra, viskas nusprendžiama tik transliuotojo viduje, tad P. Gagarinos atstovavimas patvirtintas tik po poros dienų. Bet finale, kai P. Gagarina dainavo, kad meldžiasi už taiką ir tikisi, kad viską galima pradėti iš naujo, salė tuo nepatikėjo. Kas kartą, kai Rusijai buvo duodami taškai, buvo girdimas ūžimas, nors pagal rezultatus – tikinčiųjų taikos žinia buvo gausu, nes Rusija užėmė antrąją vietą.
Šiemet Ukraina grįžo į Euroviziją, dainavo apie žudančius, bet nekaltais apsimetančius svetimuosius ir laimėjo dainų konkursą.
