Kaip pagaliau atėjo pavasaris, taip džiazo muzikos gerbėjai netrukus sulauks savosios šventės – festivalio „Kaunas Jazz 2013". Apie jį kalbamės su festivalio įkūrėju ir idėjiniu vadu Jonu Juču.

– Šįmet festivalis skaičiuoja jau 23 metus – tai išties nemažas laiko tarpas ir kiekvienais metais tikriausiai reikia pasistengti, kad jis neišsikvėptų ir neprarastų energijos, kurią, kaip žinome, suteikia nusistovėjusios tradicijos ir, žinoma, naujovės. Kokios jos šįmet?

– Peržiūrint visą 23 metų istoriją reikia pasakyti, kad iš tikrųjų stengiamės ir kiek įmanoma puoselėti visas tradicijas, kurių susikaupė per tiek metų, ir kiekvieną kartą įterpti vis ką nors nauja, tad šis festivalis nėra išimtis. Vėliavos jau plevėsuoja ir Senamiestyje, ir Laisvės alėjoje, o per festivalį jų kabos dar daugiau. Išdalijome festivalio atributiką, lankstinukus, plakatus, taigi žmonės gali susipažinti su programa.

O iš naujovių – balandžio 25-ąją, kai atidarysime festivalį Kauno rotušėje, po iškilmingos ceremonijos balionas pakils Rotušės aikštėje, o ne Vienybės, kaip būdavo anksčiau. Žinoma, jei leis oro sąlygos.

Taip pat bus surengti meistriškumo kursai. Taip jau yra buvę festivalyje „Kaunas Jazz„, bet ne kiekvienais metais. Šįmet juos rengs grupė „Naturally 7“, kuri 28-ąją koncertuos „Žalgirio" arenoje. Išvakarėse grupė surengs meistriškumo pamoką, susirinkusiesiems atsakys į klausimus. Muzikantai, norintys dalyvauti meistriškumo pamokoje, turi registruotis mūsų internetiniame puslapyje – lauksime jų iš visų miestų.

– Regis, „Naturally 7" – šio festivalio pagrindinis akcentas?

– Taip, aš kartais juokauju, kad jie – kaip septyni bobbiai mcferrinai. Viską atlieka savo balsu. Esu buvęs profesionalus muzikantas – kai jų koncerte klausausi užsimerkęs, suprantu, kad viskas atliekama balsu, bet kitiems tikrai gali pasirodyti, kad skamba ir įrašas. Galima net pagalvoti, kad groja orkestras! Tai tikrai labai įdomus kolektyvas, sukūręs savo žanrą ir toje srityje neturintis jokių konkurentų. Vokalinio džiazo gerbėjams šis pasirodymas suteiks tiek džiaugsmo, kiek jo gali suteikti svaiginamas meilės nuotykis ar mėgstamos krepšinio komandos pergalė – ir tai dar kartu sudėjus.

Dar iš naujovių – vienas festivalio rėmėjų žada paleisti „Kaunas Jazz„ laivą, žinoma, jei bus tinkamos oro sąlygos. Jei nebus labai šalta, festivalio „Kaunas Jazz“ laivas penktadienį, šeštadienį, sekmadienį dviem reisais plauks nuo Vytauto bažnyčios iki „Combo“ klubo ir atgal.

– Laive greičiausiai skambės džiazas?

– Taip, žinoma, laive turėtų groti džiazo muzikantas ar muzikantai – dar deriname. Jei viskas gerai klostysis, pabandysime pakartoti senovinio autobusiuko reisą nuo Rotušės aikštės. Ir dar vienas naujas projektas: pirmą kartą Kauno varpai skambės su Kauno bigbendu. Su orkestru, ansambliu yra buvę įvairių projektų, bet su bigbendu – dar ne. Liutauras Janušaitis ir Julius Vilnonis, kiek žinau, jau rengia orkestruotes. Manau, bus įdomu.

– Kuo apskritai išsiskiria šiųmečio „Kauno Jazz" programa?

– Šįmet „Kauno Jazz„ programa stipri, išsiskirtų festivalis tuo, kad visi kolektyvai, ypač grosiantys salėse ir „Žalgirio“ arenoje, stiprūs, žinomi ir tolygūs – juos prisikviesti nėra taip paprasta. Laukiame legendinio aktoriaus ir režisieriaus Clinto Eastwoodo sūnaus Kyle‘o Eastwoodo ir manau, kad jis visiems jis patiks. Beje, sklinda kalbos, kad gali atvažiuoti ir jo tėvas, nes jis mėgsta nieko nesakęs atvažiuoti ir dar užlipęs ant scenos pagroti drauge.

Žvelgdamas į programą, galiu pasakyti, kad Vladimiras Čekasinas mūsų festivalyje buvo labai seniai – vieną sykį grojo, bet labai seniai. Manau, kauniečiai, tiek laiko negirdėję V. Čekasino, tikrai norės išgirsti. Petras Geniušas taip pat yra grojęs „Kaune Jazz", bet irgi tik vieną kartą. Jie šįmet gros drauge.

Ir dar viena naujovė. Prieš dvejus metus įsteigėme „Kauno Jazz„ prizą kolektyvui, kuris, komisijos nuomone, nustebino ypač sėkmingu pasirodymu. Mindaugo Juodžio sukurtą statulėlę tradiciškai teikdavome sekmadienio vakare. Taip bus ir šįmet. Tik užpernai ir pernai tai sprendė komisija, o šiemet savo balsus klausytojai galės atiduoti ir feisbuke. Jie ir komisija lems, kam statulėlė atiteks, ieškosime bendro specialistų ir klausytojų simpatijų vardiklio. Turiu pastebėti, kad „Kauno Jazz“ klausytojai yra labai išprusę ir jų nuomonė labai svarbi. Beje, tai, kad klausytojai labai išprusę, kasmet pažymi ir koncertuojantys kolektyvai.

– Na, ir savotiška naujovė – lauktasis sugrįžimas į VDU salę...

– Taip, tai labai džiugina, nes ir vėl viskas bus vietoje. Jau apžiūrėjau: VDU Didžioji salė, kurioje prieš jos remontą vykdavo festivalio koncertai, graži, tinkama mūsų festivaliui, garsui ir, svarbiausia, klausytojai prie jos pripratę. Anuomet į buvusius politinio švietimo namus džiazas laiku atėjo ir visą tą buvusią dvasią išpūtė.

– Išties susikuria bendra salės ir aikštės erdvė ir atrodo, kad visas Kaunas panyra į džiazą.

– Taip, to ir ilgėjomės, kai salė buvo remontuojama. Beje, šiųmečiai festivalio lauko koncertai taip pat geri. Kaip visada, dalyvauja ištikimasis „Saulė kliošas„, kai kurios grupės, kurios pasirodys ir „Combo“ klube, Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijos bigbendas, žinoma, bus ir džiazo madų, fejerverkas.

– O ką išgirsime klube „Combo"?

– Pirmiausia išskirčiau lenkų dainininkę Moniką Borzym, kuri koncertuos klube pirmąją festivalio dieną. Įdomūs ir kiti – prancūzai „Malted Milk„, vokalistė iš Nyderlandų Ntjam Rosie, šveicarų grupė „A.Spell“.

– Tradiciškai džiazas skambės bažnyčioje ir sinagogoje ?

– Taip, žinoma. Labai seniai pas mus grojo Skirmantas Sasnauskas. Jį su grupe išgirsime Vytauto Didžiojo bažnyčioje, o Kauno sinagogoje skambės Danieliaus Praspaliauskio ir Leonardo Bėkšos duetas.

– Šventovėse šįmet – vien lietuviai?

– Taip. Muzikantai iš Izraelio, grupė „Roy Oliel Sextet", pasirodys VDU Didžiojoje salėje. Puiki grupė, aukščiausia klasė.

– Manau, tikrai žinote, kad džiazą labai pamėgę ir lietuviai emigrantai, jie nepraleidžia progos į Lietuvą atvykti būtent per „Kaunas Jazz".

– Jų iš tikrųjų yra, ir nemažai. Daugiausia – iš Airijos ir Anglijos, bet yra ir iš JAV. Kiek žinau, mūsų tautiečiai penkioms dienoms pasiima atostogas ir atvyksta į festivalį. Žinoma, mes jais labai džiaugiamės. Yra atvažiuojančių ne tik lietuvių, bet ir kitų šalių džiazo mylėtojų. Visada į „Kaunas Jazz" atvyksta lenkų, latvių grupės. Estų atvyksta mažiau, nes pas juos kaip tik tuo metu taip pat vyksta džiazo muzikos festivalis, kuris, beje, yra mūsų partneris – netgi kai kurios grupės dalyvauja ir pas mus Kaune, ir Estijoje.

Kasmet į „Kauną Jazz" atvyksta grupė norvegų. Kiek žinau, norvegus į festivalį atveža entuziastas, mokytojas, bet, regis, netgi ne muzikos, tiesiog – džiazo gerbėjas, ir jau kelerius metus jis atveža grupę, kuri paprastai išvyksta sekmadienį.

Taip pat nuolat jau dešimt metų į festivalį atvyksta vienišius italas – jis labai iš anksto nusiperka bilietus į absoliučiai visus koncertus, tačiau dažnai sėdasi ten, kur jam patinka, todėl mes jį ir žinome, nes neretai turime spręsti problemą, kai jis užima kito žmogaus vietą (juokiasi).

– Na, ir paskutinis „Kauno Jazz 2013" koncertas Vilniuje, dėl kurio nemažai kauniečių murma: kodėl Vilniuje, o ne Kaune?

– Paprastai Vilniuje grodavo atlikėjas, kurį kauniečiai ankstesniuose festivaliuose „Kaunas Jazz„ jau būdavo girdėję – toks savotiškas „Klausytojams pageidaujant“, o šįmet yra kitaip. Legendinė japonų pianistė Hiromi Uehara, nuo šešerių metų grojanti vunderkindė, kurios vardą be klaidų taria JAV ir Europos džiazo klausytojai, su grupe „The trio Project„ pasirodys tik Vilniuje dėl gana paprastos priežasties – aukštos klasės „Yamahos“ fortepijono, kurio, deja, Kaune neturime. O būtent toks instrumentas buvo jos reikalavimas.

Kita vertus, smagu Vilniuje matyti „Kauno Jazz" atributiką, juo labiau kad Vilnius tikrai nėra toli, dėl tokios atlikėjos verta vykti ir daug toliau.