Protėvių sagoms neabejingi muzikantai prieš kelionę į kraštą, kuriuo žavisi nuo 2009-ųjų, davė išskirtinį interviu apie savo muzikos prasmę, linksmybes koncertuose ir „mielą damą“ Doro Pesch.

– Vilniaus sunkiosios muzikos gerbėjų kasta apie jus daug kalbėjo praėjusią vasarą, per „Testament“ koncertą. Ką jūs manote apie šią grupę? Juk dabartiniame ture kartu keliaujate per Vokietiją...

– Mes tiesiog mylime „Testament“. Jie yra mūsų draugai. Ir mes, ir jie neseniai išleidome albumus, ta proga paklausėme, gal atlėktų į Europą pasilinksminti su mumis, ir jie pasakė „Taip!“

– Bičiuliaujatės ir su kitomis roko grupėmis?

– Draugaujame su daugybe grupių, nebūtinai rokeriais. Geriausia proga susitikti senus bičiulius ir įgyti naujų – per festivalius, kuriuose grojame. Ten galime stebėti naujokų pasirodymus, o vėliau kartu išgerti alaus.

– Kokia jūsų ilgo gyvavimo paslaptis? Ir iš kur tokia jūsų gerbėjų ištikimybė? Vien feisbuke turite daugiau nei milijoną sekėjų...

– Mūsų muzika – gera, smagūs gitarų rifai. Mums patinka groti gyvai, kietai pavarome. Greičiausiai todėl gerbėjai yra tokie lojalūs: jiems su mumis smagu.

– Šiemet triumfuojate, įrašę „Jomsviking“. Kokia šio albumo žinutė?

– Žinutė yra pati „Jomsviking“ istorija, kurią plėtojame. Ji pasakoja apie vieną vyrą, kuris netyčia nužudė karaliui artimos aplinkos žmogų, jo dešiniąją ranką. Taigi, jis priverstas bėgti ir prisijungti prie vikingų. Vėliau tai tampa epine kelione, namo jis grįžta gerokai vyresnis, brandesnis. Kokia žinutė? Kiekvienas turėtumėte leistis į savo gyvenimo kelionę... Nors šiaip, kažin, ar mūsų gerbėjams reikia kokios nors konkrečios žinutės. Tiesiog ateikite ir pasilinksminkite. Jei grįžę pasakysite savo draugams, kad „Amon Amarth“ yra epinė metalo grupė ir pasidalinsite mūsų muzika, įvyks viskas, ko tik galime norėti.

– Kas jums yra sagos iš emocinės pusės? Ar jos turi baigtis liūdnai, nes jei pabaiga – laiminga, tai dar ne pabaiga?

– Vikingų sagos – ir romantika, ir liūdesys, ir tragedija. Sunku būtų išskirti vieną labiau dramatišką legendą. Kiekviena pasakoja savo istoriją ir tolygiai gerai užgauna visus elementus. Be to, sagos puikiai įkala vieną dalyką: pakilimai yra tam, kad būtų ir nuopuolių. O tragiškos pabaigos – jos labiau tikroviškos.

– Ar metalas tebėra būdas sakyti tiesą, kelti maištą laive?

– Kiekviena metalo grupė turi savo manifestą. Ši muzika yra geras būdas atskleisti tiesą. Ar melą. Ji gali įkvėpti progresui, gal net revoliucijai ir daugybei kitų naudingų dalykų. Kita vertus, nereikėtų visko prirašyti vien tik metalui: mes mėgstame visokią muziką, kiekvienas žanras gali įkvėpti. O mūsų pačių revoliucija yra apie tikėjimą savimi, ir galimybę atrasti tiesą per vikingus. Pavyzdžiui, iš mūsų darbo „Twilight of the Thundergods“ galima išmokti tokį dalyką: stokis ir sutik savo lemtį. Dabar ir visada.

– Savo albumą „Jomsviking“ įrašėte kartu su Tobiasu Gustafssonu iš „Vomitory“. Kaip tai įvyko?

– Ankstyvaisiais 2000-aisiais su „Vomitory“ kartu važiavome į turą... Todėl ir dabar nebuvo sunku paprašyti Tobiaso prisidėti prie mūsų albumo įrašų. Buvo žiauriai smagu dirbti su juo. Mes – seni, geri draugai.

– Ar draugaujate ir su legendine Vokietijos rokere Doro Pesch? Ji taip pat prisidėjo prie jūsų albumo.

– Su Doro Pesch esame susitikę keliskart. Ji – labai miela dama ir mes tiesiog paprašėme jos dalyvauti mūsų įrašuose. Buvo visiškai paprasta! Ne tiek ir daug žmonių gauna galimybę padainuoti tikrame vikingų albume. Ko gero, tai buvo toks pasiūlymas, kuriam ji negalėjo atsispirti... (juokiasi – past.).

– Vikingų sagos visada išliks jūsų kūrybos dalimi?

– Mes tikrai tai tęsime. Pastaroji mūsų saga – apie epinę kelionę pas jus, į Lietuvą. Pamatysite – mes tikrai ištirpdysime jūsų rūsčius veidus.

– Vienas dalykas – įrašas, tobulai skambantis muzikiniame grotuve, kas kita – gyvas pasirodymas. Kaip į jūsų naujausius pasirodymus reaguoja publika?

– Mūsų publikos reakcija – stulbinanti. Ilgos ovacijos, siautulys, aktyvus dalyvavimas, net „crowd surfingas“, – išbandėme ir tai! (juokiasi – past.) Manau, kad tie žmonės, kurie ateina į mūsų koncertus, tiksliai žino, kad čia labai gerai praleis laiką. Ir jie nevaržo savęs. Mes šiek tiek pažįstame ir lietuvių publiką: kartą grojome festivalyje „Kilkim Žaibu“, tai vyko kaip tik per jūsų didžiąją finansų krizę. Tuomet besąlygiškai įsimylėjome jūsų šalį ir tikrai veržiamės grįžti, pas jus taip gražu!

– Bet gal mūsų protėviai kruvinai kovėsi Baltijos jūroje?..

– Gal, bet visi protėviai tarpusavyje kovėsi... Beje, mokslininkai susekė, kad vikingai turėjo giminystės ryšių su Šiaurės Amerikos indėnais. Tai gal tai buvo kovos, o gal ir meilė, o gal – ir viena, ir kita?.. Dabar mes atvažiuojame pas jus – bus kraujo praliejimas (juokiasi – past.)!

„Amon Amarth“ Vilniuje pasirodys gruodžio 10 d. menų fabrike „Loftas“. Bilietus galima įsigyti puslapyje rokonaktys.lt ir „Tiketoje“.