Moteris be papuošalų – paprasčiausiai nepasipuošusi. Jei ji nori spindėti, tai tik su briliantu! Tačiau jei piniginė (aišku, jo) tokiam pirkiniui dar per plona, galima rinktis kukliau – safyrą. Arba dar kukliau – topazą, citriną, ametistą.

Deimantus skaldydavo vaikai

Šių akmenukų bei įvairių juvelyrinių dirbinių su jais galima įsigyti ir parodose. Viena jų – tarptautinė Baltijos juvelyrikos paroda „Amber Trip“, vyksianti Vilniuje kovo 14–17 d. Kaip visada, čia žėri brangieji ir pusbrangiai akmenys, šlama banknotai, sudaromi sandoriai, girdisi damų aikčiojimai ir dūsavimai.

„Pagrindinis dalykas, ką juvelyras turi padaryti, – tai išryškinti akmens grožį, kad jis neprapultų metale. Visada stengiuosi, kad akmuo matytųsi ne tik iš viršaus, bet ir iš visų pusių“, – vieną darbo paslapčių įvardijo vilnietis juvelyras Stasas Chailovas.

Labiausiai S.Chailovas mėgsta kurti žiedus, nes žiedas – vienas. Auskarai – jau simetrija, tą patį daiktą reikia daryti du kartus, o jis nemėgsta kartotis. Pirmiausia juvelyras turi pamatyti akmenį. Tada ateina įkvėpimas. O ar užsakovas žinomas žmogus, ar ne, dėl to jis nekvaršina galvos.

„Man svarbu, ką padarysiu“, – sakė S.Chailovas, kuriam briliantai ir auksas – kasdienio darbo medžiagos.

"Jei briliantas didelis, iš tikrųjų apima stresas. Stengiuosi dirbti labai atsargiai, kuo mažiau prie jo liestis – dar įskils ar ką, juk brangiai kainuoja, o mokėti tektų man, – kalbėjo S.Chailovas. – Nežinau, legenda ar tiesa, bet anksčiau didelių deimantų juvelyrai nepjaustydavo, o duodavo suskaldyti vaikams.

Juk vaikas nežino, kiek tas akmenukas kainuoja, be to, jo rankos nedreba. O juvelyrui tokiu atveju rankos dar ir kaip dreba. Suskaldysi ne į du, o į 10 gabalų, ir viskas – kaina jau ne ta. Nesvarbu, kad deimantai – tvirti. Kartu jie – ir trapūs, juk nėra elastingi."

Pasigenda gerų rubinų

Deimantas nėra pagrindinis juvelyro akmuo, jis dirba ir su kitais. Tačiau rubinų nelabai mėgsta – esą, geros kokybės rubiną Lietuvoje retai rasi. Netgi deimantą paprasčiau gauti. Jeigu jau rubinas, tai turi būti švarus, žėrėti savo specifine spalva.

„Ir gerų smaragdų, safyrų Lietuvoje nemačiau nė karto – tik Bazelyje, parodoje“, – patikslino Stasas.

Ne kartą klientai jam yra atnešę spalvotų brangiųjų akmenų iš Birmos, Šri Lankos ir sakydavo, kad ten pigiai nusipirko. O jis atkirsdavo: „Lietuvoje tokį akmenuką surasiu dvigubai pigiau.“ Tų kraštų gyventojai turistams aiškina, kad pas juos tuos akmenis kasa, todėl ten jie pigesni. Iš tikrųjų ten kaina užkelta.

Žiedus kūrė abu su žmona

Kauniečio juvelyro Raimondo Žemaičio nuomone, svarbiausia – brangakmenio bei metalo derinys ir juvelyro kūryba. Briliantus, rubinus, smaragdus, safyrus jis čiupinėjo daugybę kartų. Briliantai jam – tai stabilumo, tvirtumo, tyrumo simbolis. Juvelyras tiki, kad tas ypatybes jie išsaugo sužadėtuvių ir vestuvių žieduose.

Briliantas dėl praktiškumo, tvirtumo labiausiai tinka žiedui. Jokiu būdu jis nesiūlytų į vestuvinį žiedą dėti cirkonio, kuris bet kada gali iškristi. Auskarams, pakabučiams labiau tinka spalvoti akmenys – rubinai, smaragdai, safyrai, kuriuos galima įvairiai suderinti.

Savo žmonai Jolitai ir sau R.Žemaitis sukūrė įspūdingus vestuvinius žiedus iš geltonojo ir baltojo aukso, į juos įsodino keturis didesnius ir tris mažesnius briliantus.

Kodėl būtent septynis, gal šiuose skaičiuose kas nors slypi? Pasirodo, septyni – porai laimingas skaičius. Žiedų forma – senovinio tilto. Tokio, kuris žmones sujungia, o ne išskiria. Jų vidinėje pusėje išgraviruoti žodžiai „Tesaugo mus Dievas“. Prie žiedų kūrybos daug prisidėjo ir Raimondo žmona.

Į R.Žemaičio dirbtuvę ateina tiktai rekomenduoti žmonės, klientų iš gatvės jis neįsileidžia. Jei turi, klientas atsineša savo deimantą arba briliantą, jei ne – pasiūlo juvelyras. Paskui lieka sulygti dėl gaminio kainos. Juvelyras neatstumia ir tų klientų, kurie ateina su katalogu ir prašo pagaminti žiedą ar auskarus „kaip kataloge“. Aišku, tokių gaminių kaina mažesnė.

„Žmogus atsineša savo norus, vizijas, svajones. Svarbiausia – užsakovas, akmuo ir juvelyras turi susikalbėti. Tada papuošalas bus puikus“, – įsitikinęs R.Žemaitis.

Pirkti – su specialistu

Į ką reikia atkreipti dėmesį, kad pirkėjo neapgautų deimantų prekybininkas ir vietoj brangiojo akmens neįkištų cirkonio?

Nepatartina deimantą ar briliantą pirkti iš lombardo. Ten jį gausi pigiau, tačiau nežinia su kokia istorija.

„Deimantus reikia pirkti pas specialistus, kurie tą darbą dirba daug metų ir turi reputaciją. O reputacija, kaip žinia, nenuperkama. Ji įgyjama dėl žmogaus žinių ir darbo. Perkant briliantą iš deimantų prekybininko, geriausia ateiti su specialistu“, – patarė S.Chailovas ir R.Žemaitis.

Be abejo, briliantą galima patikrinti Lietuvos prabavimo rūmų laboratorijoje ir įsitikinti, ar tikrai žmogus įsigijo tikrą ir tokių ypatybių, kaip nurodė prekybininkas. Ten galima jį ir sertifikuoti. Anot juvelyrų, nebūtinai dirbinys su briliantais turi turėti sertifikatą, nes sertifikatas jo kainos nenulemia.

Kiekvienas juvelyras savo gaminyje įspaudžia individualų ženklą, kuris registruotas Lietuvos prabavimo rūmuose. Pagal specialią knygą ir po 100, ir po 200 metų bus galima atsekti, kas gamino tą ar aną papuošalą.

Deimantai ir briliantai

Deimantai – tai neapdirbti brangieji akmenys, turintys pradinę savo formą. Tai patys brangiausi akmenys.

Nuo neatmenamų laikų deimantas vadinamas brangakmenių karaliumi. Šlifuoti deimantą – begalinės atsakomybės darbas. Apšlifuotas jis tampa briliantu. Be priekaištų nušlifuotas deimantas – ne tik gamtos, bet ir meistro kūrinys. Brangakmenių hierarchijoje briliantas – ant aukščiausio laiptelio. Tik po jo – rubinai, smaragdai ir safyrai. Šie akmenys vadinami brangakmeniais. Topazas, akvamarinas, turmalinas, ametistas, citrinas – pusbrangiai akmenys.

Pagrindinės deimantų ypatybės yra šios: dydis, švarumas, spalva ir apdirbimo kokybė. Jie ir vertinami pagal šiuos keturis kriterijus.

Deimantų dydis matuojamas svorio vienetais – karatais (ct). 1 ct lygus 0,2 g. Geriausias – švarus deimantas, neturintis jokių intarpų, vadinamųjų inkliuzų, kurie trukdo spindesiui, šviesos laužimui.

Taip pat geriausias deimantas – baltos spalvos. Jei jis turi geltonumo ar rudumo, yra pigesnis.

Apvalus deimantas turi turėti 57 briaunas – nei daugiau, nei mažiau. Tai standartas. Todėl, pakreipus akmenį tam tikru kampu, galima išgauti maksimalų jo spindėjimą. Jeigu proporcijos neišlaikomos, deimantas praranda savo žavesį.

Deimanto ir brilianto kainą ir nulemia minėtos pagrindinės keturios ypatybės.

Pritraukia sėkmę ir turtus

Esą, jei žmogus neskaičiuoja pinigų ir yra nusprendęs įsigyti vertingą papuošalą, taip jau būna, kad iš visų brangakmenių jis išsirenka būtent deimantą. Paprasčiausiai neatsispiria jo magiškai traukai. Antra, deimantai – puiki investicija, nes pasaulio deimantų biržose jie brangsta.

Deimantas tinka visiems zodiako ženklams, jei tik šie sugeba su juo susidraugauti, nes astrologiniu požiūriu tai labai stiprus akmuo. Šie brangakmeniai kaip magnetas pritraukia turtus ir visokeriopą sėkmę, bet jie turi būti įgyti sąžiningu būdu. Vogti deimantus – vadinasi, pasirašyti sau mirties nuosprendį, o savo šeimos nariams prišaukti įvairiausių negandų.

Deimantai traukia, gundo, provokuoja. Nuo senų laikų aplink juos liejasi ir kraujas. Tai – verslas, kuriame sukasi dideli pinigai. Net 90 proc. deimantų išgaunama neturtingiausiose pasaulio šalyse. Anksčiau pagrindinės jų kasyklos buvo Indijoje, dabar –Afrikoje (PAR, Namibijoje, Siera Leonėje, Botsvanoje bei Konge) ir Jakutijoje (Sibiras).