Šiandien 18 val. VDU menų galerijoje „101“ bus simboliškai paminėta penkerių veiklos metų sukaktis. Vakare bus pristatomas Vaidos Tamoševičiūtės performansas „Ryšiai“.
Prieš penkerius metus, 2008 m. kovo 13 d. su didelį rezonansą sukėlusiu grupės POST ARS performansu atidaryta VDU menų galerija „101“ jau tapo Lietuvoje žinoma universitetine erdve, neapsiribojančia siaura meno parodų organizavimo veikla.
Galerijoje ne tik pristatomi Lietuvos ir užsienio meno projektai, bet ir plėtojama edukacinė veikla – organizuojami susitikimai su menininkais, diskusijos, paskaitos, seminarai, leidinių pristatymai, kūrybinės dirbtuvės, kino peržiūros, gyvo garso muzikos renginiai ir kt.
Per penkerius kūrybinės veiklos metus galerijoje pristatyti tokie skirtingi meno projektai ir autoriai kaip medijų menininkė ir rašytoja Svetlana Boym (JAV), Antoni Miro (Ispanija), fotomenininkas Algimantas Kezys, grupė POST ARS, tradicinis ir šiuolaikinis japonų menas, budistinė Korėjos tapyba, jaunieji ir jau šiuolaikinio meno klasikais tapę Lietuvos menininkai – Dainius Liškevičius, Laura Garbštienė, Jonas Zagorskas. Galerijoje vyksta ne vienas tęstinis edukacinis projektas – „PORTFOLIO: šiuolaikinio meno pristatymai“, „Sovietmečio dailės pristatymai“ (bendradarbiaujant su Nacionaliniu M.K.Čiurlionio dailės muziejumi), „Iš auditorijos“.
Bendradarbiaudama su kūrėjais, VDU akademine bendruomene, pagrindinėmis Kauno kultūros organizacijomis ir gausiu savanorių būriu, galerija veikia kaip kūrybinė ir intelektualinė platforma, siūlanti aktyvius kultūrinės patirties mainus.
Simbolinio penkerių metų sukakties paminėjimo vakarą pristatomas menininkės Vaidos Tamoševičiūtės performansas „Ryšiai“ kels klausimus, kas mus sieja ir vienija. Ar esame laisvi pasirinkti, ar esame surišami priverstinai? Kada ryšiai tampa pančiais ir kodėl vienoms jungtims nutrūkus, tie patys emocijų ir jausmų kanalai prisijungia prie kito? Pasikartojančios situacijos ir neišsprendžiami rebusai verčia ieškoti atsakymų viduje, rasti ryšį su savimi. Savasis „aš“ priešinasi, kapstosi vidinio pasaulio tamsoje, rėkia negirdimą melodiją, bando išsiveržti iš vidaus ir įsikibti išorės, įsikibti į ką nors stabilesnį, apčiuopiamesnį, nori pasislėpti minioje ir nebejausti vienatvės. Bet kaip rasti tą tikrąją jungtį? Kokiais jutimais vadovautis renkantis? Ar svarbus pirmas įspūdis, pirmas žvilgsnis, pirmas žodis? Kas lieka kai užsimerkiame ir užsikemšame ausis – uoslė, lytėjimas, nuojauta, instinktai, chemija?
Žiūrovai taps performanso – tyrimo dalimi. Skambės Dainos Pupkevičiūtės muzika.
Naujausi komentarai