Niūri buvusio Lukiškių kalėjimo aplinka turėjo atspindėti kalėjimą, į kurį uždarytos pagrindinės filmo herojės, panikos atakas kenčiančios mokslininkės Marijos mintys ir baimės. „Lukiškės man priminė žmogaus vidinį kalėjimą, kuris kartais yra dar baisesnis nei tikros kalėjimo vienutės, – savo pasirinkimą filmuoti Lukiškėse aiškina filmo režisierius E. Jankauskas. – Tai vieta, iš kurios negali pabėgti, ji niūri, tamsi, kupina nežinomybės ir siaubo. Kai pavaikščioji koridoriais, nevilties jausmas, nihilizmas ir tamsa pradeda slėgti. Mano filmo herojės būsenai tai labai tiko.“

Ernestas pasakoja, kad filmą kūrusi „Dansu“ komanda buvo pirmoji, įžengusi su kino kameromis į Lukiškes. Kadangi filmo kūrimą sutrukdė pandemija ir filmo premjera vyks kitą savaitę, kiti kino kūrėjai juos aplenkė: „Kai atėjome į Lukiškes, jos dar buvo neapgyvendintos – jokių barų, kavinių, menininkų studijų. Mums nereikėjo filmavimo vietos „nurenginėti“, natūrali ji mums labai tiko.“

Panikos atakos – didelė baimė, pats žinau, esu jų išgyvenęs, taigi galėjau suprasti kūrėjų emocijas.

Nusitrynusios, apsilupinėjusios sienos, niūrūs koridoriai itin autentiški pasirodė ir filmo dailininkui Pauliui Jurevičiui. Jis teigia, kad kalėjimo tamsa puikiai atspindi vidines žmogaus baimes. „O panikos atakos – didelė baimė, pats žinau, esu jų išgyvenęs, taigi galėjau suprasti kūrėjų emocijas“, – sako filmo dailininkas ir pajuokauja, kad per panikos atakas vaizduotėje nebūtinai iškyla upėje plaukiojantys geltoni pripučiami antinai ar atjoja ant žirgų vyrai su gobtuvais, tačiau baimės jausmas stingdantis, perteikti jį vaizdais sunkiai įmanoma.

Paklaustas, ar egzistuoja priemonių baimę nugalėti, kino dailininkas P. Jurevičius kalba apie tai, kad su savo baimėmis kovoti yra sudėtinga, bet įmanoma – egzistuoja žmonės, kurie padeda, yra prirašyta daugybė knygų, kurios gali išmokyti baimę priimti. „Kuo daugiau žinai, kas su tavimi vyksta, tuo kova lengvesnė, – įsitikinęs jis. – Svarbiausia, kad panikos priepuoliai ateina ir praeina.“

Filme „Man viskas gerai“ baimės formos keičia viena kitą. Geltoni pripučiami antinai užleidžia vietą raiteliams su gobtuvais, geležiniam narvui, kuriame atsiduria pagrindinė filmo herojė, nuo lubų ant veido krintančiam juodos masės kriokliui, kuris greičiausiai turėtų užpilti akis, nosį ir burną. Bet... kaip ir realiame gyvenime tai niekada neįvyksta iki galo. Gal todėl ir juokinga.

„Man viskas gerai“ – linksmas ir ironiškas filmas apie mokslininkę, kuri visomis išgalėmis stengiasi išlaikyti savo sukurtą tobulos moters įvaizdį. Grįžusi iš klinikos, ji siekia įtikinti šeimą ir kolegas, kad jai viskas gerai. Vis dėlto nuslėpti panikos atakas, tuo pačiu metu varžytis dėl mokslinio projekto bei šeimos meilės daug sunkiau, nei ji mano. Ypač kai paauglė dukterėčia girta naktimis dainuoja Vitalijos Katunskytės dainas, mama ginčijasi su gydytojais dėl operacijos, močiutė prikaišioja, kad per mažai valgo, o sužadėtinis visiškai nenorėtų matyti jos karjeros aukštumų.

Kino filmas „Man viskas gerai“ Lietuvos kino teatruose bus rodomas nuo sausio 27 dienos. Filmo kūrimą finansavo Lietuvos kino centras. Filmo režisierius E. Jankauskas, operatorius Feliksas Abrukauskas, dailininkas Paulius Jurevičius, kompozitorius Mindaugas Urbaitis, vaidina: G. Siurbytė, A. Paulavičius, Marius Repšys, Donatas Šimukauskas, Mija Di Marco, Nelė Savičenko, Elvyra Žebertavičiūtė, Dovilė Kundrotaitė.