– Kodėl taip nutiko?

– Visada žinojau, kad reikia įgaliojimo. Migracijos tarnyba pastoviai transliuoja žinią, kad vaikams, kurių nuolatinė  gyvenamoji vieta – užsienyje, nebereikia jokio tėvų sutikimo, įgaliojimo norint išskristi iš Lietuvos. Tikėjau tuo, ką jie sako. Pasirodo, kad ne. Niekada nebūčiau taip pasielgusi, jei ne jų skleidžiama informacija. Mano gyvenamoji vieta – Anglijoje, o vaikų kažkodėl rodo Lietuvoje. Aš negaliu žinoti, ką rodo jų sistemose: Migracijos tarnybos ar muitinės – net nežinau, kieno.

– Pirmą kartą taip skridote?

– Jis (sūnus – red. past.) skrido pirmą kartą. Esu girdėjusi, kad jei kažkuris iš tėvų yra oro uoste ir patvirtina, kad leidžia vaikui išvykti į užsienį, tuomet irgi galima išvykti be notaro patvirtinto įgaliojimo. Tėvas buvo oro uoste, netgi atnešė teismo sprendimą po skyrybų (kurios įvyko prieš dešimt metų), kad vaikų gyvenamoji vieta – su manimi. Nepaisant to, sūnaus neišleido. Nežinau, ką mokykloje pasakyti. Nesusipratimas. Galvoju, kad Pasų kontrolės darbuotojai buvo tiesiog per daug uolūs. Labai keista situacija.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kokia dabar situacija? Jūs – nebe Lietuvoje, o sūnus liko?

– Aš ir buvau Anglijoje, savo namuose. O sūnus skrido savaitgaliui pas tėvą. Negali parskristi atgal. Tikiuosi, kad viskas bus gerai, nes jau yra notaro patvirtintas tėvo sutikimas, kad išleidžia vaiką skristi į užsienį.

– Reikėjo notaro patvirtinto sutikimo?

– Taip, reikėjo. Visada žinojau, kad reikia. Bet Migracijos tarnyba sako, kad vaikams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta – užsienyje, nereikia. Išeina taip, kad jis skrenda namo, bet ne namo. O tėvas jį leidžia į užsienį… Žodžiu, painiava. Sūnui yra septyniolika metų – galima jo paklausti. Jis savo elektroniniame pašte turi laiškus, patvirtinimą, kad jis turi nuolatinio gyventojo statusą Anglijoje. Niekas nepadėjo. Man labai keista. Rugpjūčio mėnesį draugės vaiką skraidinau į Angliją. Vien dėl to, kad mūsų skrydis buvo per Kopenhagą, niekas jokio įgaliojimo neprašė. Tai jeigu norite „vogti“ vaikus, skriskite per bet kokią Europos šalį ir išvešite į Angliją. Marazmas.

– Kas jums šioje situacijoje atrodo absurdiškiausia?

– Kažkokia biurokratinė, sisteminė klaida. Ta, kuri yra Migracijos tarnybos duomenų bazėje. Gal tai kietakaktis muitininkas, kuriam rodo, kad aš gyvenu Anglijoje, ir mano vaikas, kuris prirašytas čia... Viskas yra absurdas. Čia anekdotinė situacija.

Išeina taip, kad jis skrenda namo, bet ne namo. O tėvas jį leidžia į užsienį…

– Kiek ta anekdotinė situacija arba kaip sakote „biurokratinė klaida“ jums kainuos?

– Vaiko dvi dienos mokykloje. Anglijoje labai svarbu lankyti mokyklą. Gali būti, kad dėl to turėsime problemų – reikės mokėti baudą už tai, kad jo nėra. Nes jis neturi pateisinamos priežasties. Raštas, kurį parašė oro uoste, netinka. Kainuos naujas lėktuvo bilietas ir notaro patvirtintas įgaliojimas. Dar nežinau, kiek tai kainavo. Už lėktuvo bilietą sumokėjau 90 eurų. Nėra taip blogai, tačiau labai daug nervų ir keistas nesusipratimas. Dėl to ir viešinu šią situaciją, kad kiti žmonės, kurie gyvena Anglijoje, žinotų: tai, ką skleidžia Migracijos tarnyba, nebūtinai taip atsitiks. Mums taip neatsitiko.