Kitas užmokestis

Į "Kauno dienos" redakciją atėjęs Arūnas Adleris pasakojo, kad vienuolika metų negyveno Lietuvoje. Grįžęs norėjo įsidarbinti Kaune. Pagal skelbimus susirado įmonę "Ainava", teikiančią valymo paslaugas, sutarė atlyginimą, tačiau vėliau gavo kitokį pasiūlymą.

"Nuėjus man buvo pasakyta, kad mano atlyginimas – 500 eurų atskaičius mokesčius. Sutartą dieną nuvažiavau darbintis ir man pasakė, kad bus rodoma minimali alga, o kitus pinigus aš gausiu kaip priedą. Tai iš kur garantijos, kad tą priedą gausiu?" – klausė A.Adleris.

Vyras tikino, kad tai yra įteisinta šešėlinė ekonomika, nes nuėjęs į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) suprato, kad už priedus nėra mokami mokesčiai. Arūnas pasakojo, kad VMI specialistai sakė rašyti prašymą, tačiau jis gerokai nustebo, nes tikėjosi tiesiog pasirašyti ant suformuluotos formos. "O jei žmonės beraščiai, tai kaip jiems parašyti skundą apie galimą mokesčių slėpimą? Aš privalau pateikti informaciją, o jie viską sudėlioti, nes taip yra visose šalyse. Biurokratai viską verčia ant paprasto žmogaus pečių", – pridūrė emigrantas.

"Tada pasiūlė skambinti jų mokamu telefonu. Vadinasi, norėdamas išaiškinti šešėlinės ekonomikos nusikaltimus, vykstančius Lietuvoje, žmogus turi pats kovoti, o ne valstybinės institucijos. Vėliau pasakė, kad tai yra darbo santykiai ir reikia kreiptis į Darbo inspekciją", – tęsė A.Adleris.

Slepia mokesčius?

Arūnas pasakojo, kad VMI specialistai jam pasakė, kad yra tam tikri įstatymai ir darbdaviai tuo naudojasi.

"Ta specialistė man pasakė, kad nuo priedų nėra mokama nei "Sodrai", nei kitos įmokos, vadinasi, valstybė akivaizdžiai praranda lėšas. Tai yra vokelių legalizavimas ir nuostabi niša pinigams plauti. Esmė ta, kad valstybinės institucijos visiškai nepasirengusios ir nesuinteresuotos išaiškinti neskaidrius darbo santykius", – valstybinių institucijų abejingumu pasipiktino vyras.

Emigrantas pastebėjo, kad Lietuvoje taip pat būdinga žmogų įdarbinti užsienyje. Darbininkų atlyginimas čia būna parašytas minimalus, tačiau kitoje šalyje jie realiai gauna bent tris kartus daugiau, tuomet didžioji dalis pajamų taip pat nėra apskaitytos ir taip darbdaviai pelnosi, nes nesumoka pinigų į valstybės klišenę.

"Manau, kad pirmiausia Lietuvai reikia susitvarkyti savo įstatymus, o ne iš karto kaltinti, kad nesurenkami mokesčiai. Jei politikai būtų įžvalgesni, pasinaudotų įstatymais, kurie pasiteisino kitose ES šalyse ir ten puikiai veikia, o ne bandytų kažką savo sukurti", – diskutavo emigrantas.

Kodeksas – tik darbdaviui

Šiomis dienomis viešojoje erdvėje nemažai diskusijų kelia ir naujasis Darbo kodeksas. Arūno teigimu, šis dokumentas yra skirtas tik darbdaviui, tačiau visai negina paprastų darbuotojų interesų. Ypač vyrui užkliuvo straipsnis, susijęs su žalos kompensavimu, kuriame numatoma, kad darbuotojas turi darbdaviui kompensuoti turtinę ir neturtinę žalą, jei per jo kaltę nukentėjo verslas.

"Čia slepiasi didelė bomba, nes jei žmogus išeina iš darbo, jį gali visiškai finansiškai sužlugdyti, juk darbdavys gali pasakyti, kad žmogus sugriovė jo penkmečio planus, tačiau kas įvertins, kad darbininkas kenčia vadovų pažeminimus, jų despotiškumą, stresuoja, vėliau atsiranda sveikatos problemų. Tai gal darbuotojai turėtų gauti neturtinės žalos atlyginimą?" – klausė redakcijos svečias.

Skurdo politika

Iš emigracijos grįžęs kaunietis Arūnas įsitikinęs, kad Lietuvoje specialiai vykdoma skurdo politika. Anot jo, žmonės yra specialiai skurdinami tam, kad mažiau norėtų ir reikštų savo mintis.

"Užsienyje, jei įmonė gauna 10 proc. pelno, tai ji laikoma pelninga. Lietuvoje verslininkų pelnas ir 50 proc. pasiekia, tad atlyginimų nedidinimas yra visiškai politinis reikalas. Kol politikai neturės pagrindinio tikslo – išsaugoti tautą, tai kalbėti apie gyvenimo sąlygų augimą, ko gero, neverta", – įsitikinęs vyras.

Dėl to, anot A.Adlerio, lietuviai yra apatiški, psichologiškai palaužti, jaučia bejėgiškumą. Tokius žmones lengva valdyti, nes jiems rūpi jų pačių problemos, noras išgyventi, o ne už ką balsuoti ar politiniai reikalai. "Man visada gaila žmonių, nes šiandien Lietuvoje jie yra tuščia vieta", – apgailestavo Arūnas.

"Mano noras – pažadinti tą lietuvišką supratimą, kad viskas priklauso ne nuo politikų, bet nuo pačių žmonių. Tėvynės meilės supratimas turėtų eiti per aktyvų dalyvavimą politiniame gyvenime, aiškiai ir drąsiai reikšti mintis. Lūkesčius ir valią. Mes jau naikinami, o emigracija tai tik patvirtina. Baisiausia yra tai, kad šiuo metu Lietuvą naikina politikai", – nuomonę išsakė į Lietuvą grįžęs emigrantas.

Priedai – legalu

Kauno VMI viršininkė Judita Stankienė patikino, kad gyventojas greičiausiai buvo suklaidintas, nes ir priedai yra apmokestinti. Jos teigimu, visos gyventojo su darbo santykiais susijusios pajamos, įskaitant priedus ir priemokas prie valandinių (dienos) tarifinių atlygių, vienetinių įkainių bei mėnesinių algų, atsižvelgiant į priskaičiuotą darbo užmokestį pritaikius neapmokestinamą pajamų dydį (NPD), yra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu kartu su pagrindiniu atlyginimu taikant 15 proc. tarifą.

"Mokesčiai turi būti skaičiuojami nuo visų pajamų už atliktą darbą, įskaitant priedus, vienetinius įkainius, valandinius (dienos) tarifinius atlygius, mėnesines algas ir pan., todėl dokumentais pagrįstas atlygis su priedais yra mokestine prasme teisėtas, svarbu, kad visos pajamos būtų nurodytos atsiskaitymo lapelyje", – informavo J.Stankienė.

Gyventojai pranešti apie mokestinius pažeidimus gali mokamu VMI pasitikėjimo telefonu 1882, taip pat užpildę elektroninę anketą VMI svetainėje www.vmi.lt/cms/stop-seseliui, pasinaudoję programėle išmaniesiems telefonams "Pranešk" arba užėję į artimiausią VMI padalinį.

"VMI vertina kiekvieną gautą pranešimą, ir kiekvienas pranešimas, be išimties, yra labai svarbus. Mokesčių inspekcijos analitikai įvertina gautą informaciją ir imasi efektyviausių priemonių", – garantavo Kauno VMI vadovė. Ji pridūrė, kad VMI darbuotojai yra pasirengę bendradarbiauti su mokesčių mokėtojais, suteikti reikiamą pagalbą, konsultuoti, todėl jei žmogus nežino, kaip parašyti skundą, visuomet bus suteikta pagalba.

Rengia patikrinimus

J.Stankienė patikino, kad VMI siekia užtikrinti teisingą mokestinių prievolių vykdymą, susijusį su mokamais mokesčiais nuo darbo užmokesčio, o informaciją darbo užmokesčio apskaičiavimo klausimais teikia Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Siekiant mažinti šešėlinę ekonomiką Lietuvoje, VMI nuolat bendradarbiauja su VDI, keičiasi informacija, kuri padeda atrinkti rizikingus mokesčių mokėtojus, galbūt mokančius atlyginimus vokeliuose, atlieka bendrus patikrinimus.

"VMI specialistai tikrina tiek juridinius, tiek fizinius asmenis, kurie galbūt vengia mokėti ar nemoka mokesčių į valstybės biudžetą. Pagal tam tikrus rizikos kriterijus atrinktiems asmenims VMI su atitinkamais klausimynais siunčia laiškus, vėliau veda individualius pokalbius, o esant poreikiui, atlieka kontrolės veiksmus", – apie bendrą tvarką aiškino specialistė.

Šiais metais Kauno AVMI dėl mokesčių ir įmokų, susijusių su darbo santykiais, vengimo, jau patikrino beveik 500 mokesčių mokėtojų. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad po individualių pokalbių su darbdaviais, kurių įmonėse darbuotojai uždirba mažiau nei minimalus mėnesinis atlyginimas, 73 proc. įmonių pakėlė atlygį savo darbuotojams, o po kontrolės – net 92 proc. Tai rodo, jog neapskaityto darbo, mokesčių vengimo, susijusių su darbo santykiais, rizika išlieka, ir stebėsenos bei kontrolės veiksmai kol kas yra būtini.

Komentaras

Bendrovės "Ainava" Personalo vadybininkė Rūta Vaišnoraitė 

"Taip, tokia situacija buvo, tačiau pirmiausia reikėtų pažymėti, kad jis sutartu laiku, kada buvo žadėjęs, neatėjo. Atėjo visai kitą dieną, ir nepranešęs.

Dėl atlyginimo. Pas mus visiems darbuotojams mokamas minimalus atlyginimas ir priedai. Viskas, kas yra žadėta, yra darbuotojams sumokama. Jei yra sutarta, kad darbuotojas gaus 500, tai viskas ir sumokama. Pas mus taip visada buvo, tokią sistemą valdžia yra nustačiusi.

Nuo priedų visada yra mokami mokesčiai. Tiesiog mums yra lengviau, jei darbuotojas padaro nuostolių. Paskui sudėtinga iš jo išsireikalauti reikiamą sumą. Atsitinka tokių situacijų, kad ar padaro, ar pavagia. Įmonėje yra 800 darbuotojų, tad visus sužiūrėti yra sudėtinga, todėl per priedus yra lengviau atskaityti, jei yra kažkokių trūkumų. Kitaip tariant, priedų žmogus negauna, jei kažką padaro, sugadina ar pavagia, bet kitais atvejais atlyginimas yra išmokamas taip, kaip sutarta."