Prieš 27-erių metų Anos objektyvą drąsiai pozuoja ne tik Lietuvos, bet ir užsienio garsenybės. Į fotografiją visa galva pasinėrė ir Anos sutuoktinis, buvęs futbolininkas Pavelas. Sulaukę išskirtinių pasiūlymų įamžinti asmenines šventes, išskirtines fotosesijas ar iškilmingus priėmimus, jiedu pakuojasi aparatūrą ir sėda į lėktuvą. Jokios baimės, kad įnoringi klientai gali likti nepatenkinti rezultatu ir jokio galvos skausmo, kaip jiems įtikti. Sutuoktiniai tikina turintys savo braižą, už kurį yra mėgstami, ir jaučiasi kitokie.

Į Lietuvą sugrąžino meilė artimiesiems

Klausant Pavelo ir Anos, jų žodžiai glosto širdį – tapti emigrantais studijas Airijoje baigę lietuviai niekada nesvajojo. Kaip ir daugeliui išvykusių tautiečių, kažkada jiems teko įveikti kalbos barjerą, pažinti airių kultūrą, mąstyseną ir perprasti požiūrį į kitataučius. Tiesa, jie niekada su būriu kitų emigrantų nesispraudė ankštuose namuose ir nelenkė nugaros fabrikuose. Ne dėl to, kad kratytųsi sunkumų, tiesiog daug mokėsi ir kasdien bent mažą žingsnelį žengė savo tikslų link. Ne svajojo ir kalbėjo, o darė ir kovojo. Pora visada gerai žinojo – kai pasiseks įsitvirtinti svetur, to paties sugrįš į Lietuvą.

„Jeigu žmogus nori, jis uždirbs pinigų bet kur. Jeigu jis gabus, turi tikslą, tai žmogus uždirbs ir Lietuvoje, ir ne Lietuvoje“, – įsitikinusi Anos Rosso slapyvardžiu besivadinanti fotografė.

Ketveriais metais vyresnį jos gyvenimo partnerį į Lietuvą sugrąžino meilė artimiesiems.

„Buvo toks laikotarpis, kai nebuvau Lietuvoje apie trejus metus, grįžau ir pamačiau ne savo mamą, o senelę. Man širdyje kažkas pasikeitė, pradėjo vos ne skaudėti. Aš išsigandau, kad galiu netekti tėvų gyvendamas užsienyje. Man labai svarbu gyventi netoli savo giminaičių, kartu švęsti šventes“, – apie gyvenimo prioritetus kalba Pavelas.

Poilsiui nėra laiko

Šį balandį sueis metai, kai pamoję ranka Airijai Ana ir Pavelas sugrįžo į Lietuvą. Nors nepraėjo nė 12 mėnesių, pora jau dabar sunkiai spėja suktis užsakymų verpete. Kalendoriuje vargiai rasi vietos nuosavų namų paieškai, ilgesnėms atostogoms ar neplanuotiems savaitgaliams su draugais, neslepia fotografai ir priduria, kad toks tempas kol kas jiems labai patinka. Paleisti sėkmės iš rankų jie nesiruošia, o metas ramybei ateis vėliau.

Iki lemtingos pažinties Ana ir Pavelas turėjo savo tikslų gyvenime. Sportinius šokius net keliolika metų lankęs Pavelas, įkalbėtas draugo, parketą išmainė į stadioną. Tą dieną jo mama apsipylė ašaromis, tačiau moters maldavimai taip lengvai nenumoti ranka į iškovotas taures ir medalius paauglio sprendimo nepakeitė. 19-metis sumanė pažinti pasaulį, pajusti savo kojų tvirtumą suaugusiųjų kelyje. Niekam nesakęs Pavelas išvyko į Airiją.

„Buvau dar žalias 19-likos metų vaikinas. Nauja šalis, naujas pasaulis. Anglų kalbos nemokėjau išvis. Prisimenu pirmą vakarą Dublino oro uoste. Didelis, ne taip, kaip pas mus. Daug angliškai kalbančių žmonių. Visi kažkur skuba ir aš supratau, kad kažką aš čia prigrybavau“, – sunkią pradžią užsienyje prisimena Pavelas.