Emigrantai – mažesni patriotai, nei Lietuvoje gyvenantys? Su šiuo teiginiu griežtai nesutinka Norvegijoje įsikūręs Zenonas Mačiulaitis. Išeivis turi nuosavą tautinį kostiumą ir jį vilki visomis ypatingomis progomis, net ir norvegiškų švenčių metu. Netradicinė emigranto istorija – socialinės dokumentikos laidoje „Emigrantai“ antradienį 18.50 val. per LRT.

Anksčiau Zenono puoselėtas gyvenimo planas buvo visai kitoks: jis turėjo tapti kunigu ir buvo jau kone pusiaukelėje. Visgi po trejų metų kunigų seminarijoje jis metė mokslus, nes sutiko savo būsimą žmoną ir suprato, jog celibatas ne jam. Vyras vedė, susilaukė keturių vaikų. Tačiau staiga gyvenimas pasikeitė – žmona pareikalavo skyrybų. O ir darbe nesiklostė... Tuo metu vyras dirbo statybų įmonėje ir, užklupus ekonominei krizei, valdžia nesugebėjo išmokėti atlyginimų darbuotojams. Zenonas aktyviai ieškojo tiesos, tačiau skaudžiai atsimušė į sieną. Teko emigruoti.

Norvegijoje, Bergene, įsidarbino statybininku, tačiau ir ten negavo atlyginimo už atliktą darbą. Vyras išvyko į kitą Norvegijos miestą – Stavangerį, kuriame dirba jau penkerius metus. Čia jis – žemės kasimo įmonės darbuotojas. Lietuvis džiaugiasi darbo sąlygomis: nuosavas darbinis automobilis, darbovietės organizuojamos kelionės ir 10 tūkst. litų siekianti mėnesinė alga.

Iš Suvalkijos kilęs lietuvis teigia, jog yra labai taupus ir gyvena asketišką gyvenimą mažame pusrūsio kambarėlyje su dviem estais. Zenonas sako, jog sukauptus pinigus mieliau leidžia savo vaikams – vežasi juos į keliones arba, esant galimybei, pats grįžta į Lietuvą. Vyras sako be galo mylįs savo šalį ir trokštąs jai atsidėkoti už vertybes, kurias įgijo gyvendamas Lietuvoje. Todėl lietuvis įsigijo tautinį kostiumą, kurį vilki visomis ypatingomis progomis, dainuoja liaudies dainas ir skleidžia lietuvybę tarptautinėje aplinkoje. Na, o kilus grėsmei Lietuvos saugumui, sako, jog nemirkteldamas grįžtų jos ginti.

Kita istorija – iš Nyderlandų, Roterdamo. Čia vos prieš keletą dienų atvyko Malvina, kuri eilinį kartą tikisi sėkmingai viską pradėti iš naujo. Mergina baigė tarptautinio verslo studijas Lietuvoje, o po mokslų emigravo į Norvegiją. Po to grįžo į tėvynę ir bandė susirasti darbą, tačiau nesėkmingai. Tada išvyko į Olandiją, Apuldorną, čia dirbo skerdykloje. Malvina prisipažįsta, jog tai pats bjauriausias darbas, kokį yra tekę dirbti. Čia ji ištvėrė vos tris mėnesius. Tada vėl grįžo į gimtąją Klaipėdą, kur gavo darbo pasiūlymą – dirbti administratore restorane. Po trijų mėnesių šį darbą metė. Ir vėl grįžo į Olandiją...