„Aš galėčiau pasakyti, kad aštuoni metai, kiti pasakys, kad penki. Bet kokiu atveju, čia dar spekuliatyvu“, – BNS sakė krašto apsaugos ministras.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę kreipdamasis į Ispanijoje vykstančio Europos politinės bendrijos susitikimo dalyvius pareiškė, kad Rusija svarsto scenarijų įšaldyti karą Ukrainoje, o 2028 metais pulti kitas šalis.

Jis pabrėžė, kad per penkerius metus Kremlius bus pajėgus atkurti savo karinį potencialą.

Lietuvos žvalgyba pavasarį prognozavo, kad Maskvą tą galėtų padaryti per ateinančius penkerius, dešimt metų. Vis tik prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys praėjusią savaitę pareiškė, kad Rusijai didinant karines išlaidas, jos pajėgumai gali būti atkurti greičiau.

A. Anušauskas tvirtino, kad Lietuvos ir kitų Vakarų šalių geriausias atsakas į Maskvos keliamas grėsmes – tinkamas karinis pasiruošimas.

„Reikia ruoštis, ruoštis, ruoštis. (...) Vakarų valstybės – NATO ir ES narės – nėra pasiruošusios ilgai trunkančiam konvenciniam karui. Reikia turėti gamybinius pajėgumus, amunicijos atsargas. Kariuomenės ilgus metus buvo orientuojamos į misijines operacijas kažkur toli nuo Europos“, – sakė ministras.

„O karas vyksta Europoje. To pasirengimo trūkumai išaiškėjo, juos reikia užtaisyti, užpildyti“, – pridūrė jis.

Rusija savo karines išlaidas planuoja didinti nuo beveik 4 proc. iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau Lietuvos pareigūnai mano, kad realios Maskvos išlaidos yra ir ateityje planuojamos gerokai didesnės.

Rusija karines išlaidas planuoja didinti tebetęsdama plataus masto karą Ukrainoje, į kurią įsiveržė 2022-ųjų vasarį.