Anot jo, rinkimų rezultatai rodo, kad Rusijai palankumą rodžiusį kandidatą parėmė ir kitų regionų gyventojai.

„Kodėl mes kalbame tik apie Rytų Lietuvą? Kai kurie kontroversiški kandidatai gavo balsų ne tik Rytų Lietuvoje, jie ten daugiau gavo. Bet gavo ir kituose miestuose, gavo ir po keturis, ir po penkis procentus, ir po septynis. Čia ne vien Rytų Lietuvos klausimas. Šis klausimas gerokai platesnis“, – antradienį Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Per prezidento rinkimus, dalies ekspertų vertinimu, Kremliaus naratyvus reiškęs medikas Eduardas Vaitkus surinko 104 tūkst. rinkėjų balsų. Iš aštuonių kandidatų jis daugiausia balsų gavo Šalčininkų rajone ir Visagine.

„Yra dalis visuomenės, kuri turbūt pirmą kartą mūsų nepriklausomybės istorijoje labai akivaizdžiai parėmė kandidatą, kuris nusistatęs prieš mūsų valstybę, valstybingumą, prieš pamatinius demokratijos principus, kas kuria civilizuotą Vakarų pasaulį. Tai yra signalas, ir nereikia žiūrėti vien į Rytų pusę“, – tvirtino parlamentaras.

„Turime terpę – šiandien apie 100 tūkst. žmonių, su kuriais tikrai turi dirbti visi, ne tik politikai, bet ir institucijos. Tokie žmonės, tikėtina, pašaukiami tarnauti mūsų kariuomenėje, įgyja bazinį karinį parengimą ir neaišku, kaip tas ginklas galėtų atsisukti“, – sakė jis.

Turime terpę – šiandien apie 100 tūkst. žmonių, su kuriais tikrai turi dirbti visi, ne tik politikai, bet ir institucijos.

S. Skvernelio teigimu, kad tokių žmonių mažėtų, būtinas nuolatinis dėmesys regionams.

„Reikia rodyti dėmesį visiems regionams. Deja, pastaruoju laikotarpiu matėme, kad visos viešosios paslaugos iš regionų iškeliauja – pradedant nuo švietimo, pašto, policijos ir kitų būtinų dalykų, centralizuojama į centrus arba į Vilnių“, – sakė jis.

Per prezidento rinkimų kampaniją E. Vaitkus pasisakė už aukščiausių politinių kontaktų atnaujinimą su karą Ukrainoje pradėjusia Rusija, taip pat Baltarusija. Jis tvirtino, kad Rusija nekelia grėsmės Lietuvai, kritikavo Lietuvos narystę Europos Sąjungoje ir NATO.

V. Čmilytė-Nielsen mato poreikį skirti daugiau dėmesio Rytų Lietuvos regionui

Prokremliško naratyvo skleidimu kaltinamam E. Vaitkui pirmajame prezidento rinkimų ture nugalėjus Visagine ir Šalčininkuose, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pripažįsta, kad būtina skirti daugiau dėmesio Rytų Lietuvos regionui, kad palaikančių prokremlišką naratyvą skleidžiančius politikus būtų kuo mažiau.

„Be jokios abejonės. Dėmesio daugiau reikia, kai kalbame apie politiką tautinių mažumų lygiu ir tautinių mažumų kalbomis, reikia daugiau kokybiškos informacijos, daugiau kokybiškų laidų tomis kalbomis“, – žurnalistams antradienį Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Ką reikėtų daryti, kad prokremliškas naratyvas nerastų nemažoje dalyje visuomenės tokio pritarimo ir palaikymo – (reikalinga – ELTA) priemonių visuma – žiniasklaidos, politikų vaidmuo, švietimas“, – teigė Seimo pirmininkė.

Ji taip pat akcentavo poreikį didinti žiniasklaidos tautinių mažumų kalbomis finansavimą.

„Medijų fonde mano pačios yra siūlyta pataisa, kad žiniasklaidos tautinių mažumų kalbomis finansavimas būtų vienu iš prioritetų. Bet praktikoje, matome, kad žiniasklaidai tautinių mažumų kalbomis skirta tik 5 proc. (lėšų – ELTA), nors statistika rodo, kad tautinių mažumų atstovų visuomenėje yra bent 15 proc.“ – kalbėjo parlamento vadovė.

Sekmadienį vykusiuose prezidento rinkimuose save išsikėlęs kandidatas E. Vaitkus Šalčininkų ir Visagino savivaldybėse surinko daugiausia rinkėjų balsų – atitinkamai 39,91 ir 37,8 proc.

Vyriausybės vadovė: visuomet bus žmonių, kurie turi keistesnes pažiūras

Vertindama mediko E. Vaitkaus užimtą penktą vietą per prezidento rinkimus, premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad visuomet bus žmonių, turinčių keistesnes pažiūras.

„Bet kad visuomet bus žmonių, kurie turi keistesnes pažiūras ar tas pažiūras, kurios mums nepriimtinos. Taip yra ir kitur“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė.

„Faktas, kad turime žmonių, kurie gyvena iki šiol galbūt ir nedraugiškoje informacinėje terpėje, apklausos rodo, kad dalis žmonių nemano, jog reikėtų remti Ukrainą, arba mano, kad NATO kalta dėl karo Ukrainoje. Ačiū Dievui, tokių žmonių tikrai nėra dauguma“, – teigė ji.

Anot premjerės, tokių pažiūrų negalima sieti su tautybe ir kaltinti tautinių mažumų atstovus prorusiškumu.

„Vienas žmogus su labai keistomis pažiūromis ką tik kandidatavo prezidento rinkimuose. Mano žiniomis, jis nepriklauso jokiai tautinei mažumai. Matyt, negalima taip sudėlioti šitų akcentų, nes ir tarp lietuvakalbių yra žmonių, kurie dėsto atvirai proputiniškas pažiūras. Ir tikrai gana intensyviai, stipriai ir net sugeba kandidatuoti prezidento rinkimuose“, – sakė I. Šimonytė.

Jos teigimu, žmonių požiūrį reikia keisti švietimu, ugdymu. Vyriausybės vadovė minėjo, kad tuo tikslu atnaujinamos ugdymo programos, įvedamas pilietiškumo mokymas, planuojama stiprinti lietuvių kalbos mokymą.