Ketvirtadienį per pirmąjį kandidatuoti po apkaltos leidžiančios Konstitucijos pataisos priėmimą už ją balsavo 78 Seimo nariai, tuo tarpu reikėjo ne mažiau kaip 94 balsų „už“. 15 parlamentarų buvo prieš ir keturi susilaikė.

Dėl Konstitucijos pataisų priėmimo balsuojama du kartus su trijų mėnesių pertrauka, kiekvieną kartą reikia, kad „už“ balsuotų ne mažiau kaip du trečdaliai, t.y. 94 Seimo nariai.

Seimas prieš kelerius metus jau bandė priimti Konstitucijos pataisas, kurios R. Paksui būtų atvėrusios kelią į rinkimus, bet ir tuomet pritrūko balsų.

Valdančiųjų parengtas projektas R. Paksui būtų leidęs kandidatuoti ir į Seimą, ir į prezidentus. Per apkaltą pašalintam asmeniui būti renkamu Seimo nariu ar prezidentu jos būtų leidusios praėjus dešimties metų terminui.

Prieš pataisas kalbėjęs opozicinių konservatorių atstovas Jurgis Razma pažymėjo, kad siūloma Konstitucijos pataisa R. Pakso galimybes kandidatuoti išplečia labiau nei reikalauja Strasbūro teismo sprendimas.

Konservatorius teigė, kad frakcija palaikytų projektą, kuris leistų sulaužius priesaiką po tam tikro laiko kandidatuoti į Seimą, bet ne prezidentus. Tokią Konstitucijos pataisą buvo pateikusi opozicija, tačiau tolesniam svarstymui pasirinktas valdančiųjų projektas.

„Mes visada siūlydavom iniciatoriams, kurie turi tokį siekį leisti kandidatuoti į prezidentus, jūs dėl šito registruokit atskirą Konstitucijos pataisą. Dėl kandidatavimo į Seimą mes balsuosim vieningai, o jūs bandykit atskira pataisa spręsti ir klausimą dėl kandidatavimo į prezidento pareigas. Bet niekad nebuvo norima išgirsti šito racionalaus pasiūlymo, vėl sudėta į pasiūlymą ir teisė kandidatuoti į Seimą, ir į prezidentus, ir mūsų frakcijos nariai negali balsuoti už tokį projektą“, – kalbėjo J. Razma.

Opozicinių liberalų vadovas Eugenijus Gentvilas kartojo, kad J. Razmos projektas pažodžiui atitinka EŽTT sprendimą, tuo tarpu savo siūlomu „valdantieji vėl supainiojo ir sukergė du dalykus, kaip buvo dėl biudžeto lėšų skolinimosi gynybai ir politinei partijai“.

„Taip ir čia prikergiama, ką sakė EŽTT, kad žmogus sulaužęs priesaiką turi kažkada atgauti teisę kandidatuoti į Seimą, tai jūs pridedate dar kitą dalyką – turi teisę kandidatuoti ir į prezidento postą, nors EŽTT to nesako. Yra J. Razmos siūlymas, kuris pažodžiui atitinka EŽTT, jei jūs šitaip neinate į jokius kompromisus, jūs nesitikėkit mūsų balsų“, – kalbėjo E. Gentvilas.

R. Pakso rėmėjas Petras Gražulis piktinosi, kad „konservatoriai negerbia EŽTT ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto sprendimo“. „Jie reikalauja, kad visi gerbtų (tarptautinių institucijų sprendimus – BNS), bet patys jokios pagarbos nereiškia“, – sakė P. Gražulis.

„Valstietis“ Mindaugas Puidokas pažymėjo, kad EŽTT sprendimą turėjo įgyvendinti dar ankstesni Seimai, nes R. Pakso byloje draudimą kandidatuoti iki gyvos galvos Strasbūro teismas neproporcingu pripažino dar 2011 metais.

EŽTT tuomet konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas jo padarytam nusižengimui.

„Keistoka klausytis politikų pasisakymo, kur kvestionuojamas teisinės valstybės principas. (...) Sprendžiant šitą klausimą reikėtų atmesti bet kokias emocijas, ar mums patinka ponas R. Paksas kaip politikas, ar nepatinka, bet reikia vadovautis tuo, ką kalba tarptautinės institucijos, ir tai, kad tas sprendimas nebuvo priimtas laiku, kai Lietuva turėjo jį priimti, vien tai parodo, kad ta situacija netoleruotina ir nenormali“, – kalbėjo M. Puidokas.

Prieš pataisą pasisakęs konservatorius Arvydas Anušauskas tuo tarpu kvietė „pažiūrėti, kas Jungtinėse Tautose dedasi“, teigdamas, kad „dalis stiprių demokratinių valstybių palieka tuos įvairius komitetus, kurie kartais priima ir kontroversiškus sprendimus“.

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybą birželį paliko JAV, apkaltinusi šią instituciją šališku nusistatymu prieš Izraelį.

Į A. Anušausko pasisakymą sureagavo „valstietė“ Agnė Širinskienė, klausdama, kurią kryptį tuomet konservatoriai siūlo rinktis, ir kaip alternatyvas įvardijo Vakarų Europą ir Rusiją.

„Įdomus dalykas ką tik Seime nuskambėjo, nuostata pasitraukti, ką konservatoriai ką tik pasiūlė, iš tarptautinių organizacijų ir nesilaikyti tarptautinės teisės normų. Tai, kolegos, jūs apsitarkite, su kuria valstybe jums pakeliui, ar jūs vis dėlto su Rusija Jungtinėse Tautose priimate sprendimus ir norite trauktis, ar su vakarietiška Europa. Aš nesu girdėjusi, kad Seime skambėtų pasiūlymai, kad reikėtų iš kažkur trauktis, kad reikėtų nepaisyti tarptautinės teisės normų“, – kalbėjo A. Širinskienė.

Lietuvai neįgyvendinant EŽTT sprendimo, gresia Europos Tarybos Ministrų Komiteto sankcijos. Strasbūro teismo sprendimų vykdymą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Komitetas Lietuvai jau pritaikė vadinamąją sustiprintos priežiūros procedūrą.

R. Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. KT pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.

Kandidatuoti per apkaltą pašalintiems asmenims draudžiama remiantis Konstitucinio Teismo aiškinimu, jog toks asmuo negali eiti pareigų, kurioms būtina konstitucinė priesaika. Pasak teismo, tokią nuostatą pakeisti galima tik pakeitus Konstituciją.

Buvęs „Tvarkos ir teisingumo“ vadovas R. Paksas šiuo metu teisiamas prekybos poveikiu byloje. Kaltinimus jis neigia.