Pereiti į pagrindinį turinį

Už tiesioginius merų rinkimus pasisako 76 proc. gyventojų

2014-03-21 07:56

Už tiesioginius merų rinkimus pasisako 76 proc. Lietuvos gyventojų, parodė vasarį Teisingumo ministerijos užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa.

Už tiesioginius merų rinkimus pasisako 76 proc. gyventojų
Už tiesioginius merų rinkimus pasisako 76 proc. gyventojų / Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

Už tiesioginius merų rinkimus pasisako 76 proc. Lietuvos gyventojų, parodė vasarį Teisingumo ministerijos užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa.

Vasario 21-28 dienomis bendrovė „Baltijos tyrimai“ apklausė 1022 asmenis, BNS informavo ministerija.

Pasak apklausos, miestų ir rajonų savivaldybių merų tiesioginių rinkimų įteisinimui nepritaria 8 proc. piliečių, likusieji 16 proc. šiuo klausimu neturi nuomonės.

„Lietuvos žmonės eilinį kartą išreiškė tvirtą paramą tiesioginiams merų rinkimams. Todėl politikai turi jausti atsakomybę ir nekurti dirbtinių kliūčių tokių rinkimų įteisinimui Lietuvoje. Tikiuosi, kad dar iki vasaros Seimas priims tiesioginius merų rinkimus įtvirtinančias įstatymų pataisas ir jau kitais metais miestų bei rajonų vadovus žmonės rinks tiesiogiai“, - pranešime spaudai teigė teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Paprašyti įvardinti pagrindinius tiesioginių merų rinkimų privalumus, 42 proc. respondentų pažymėjo, kad tokie rinkimai padidins miestų ir rajonų vadovų atsakomybę prieš rinkėjus. 23 proc. apklaustųjų nuomone, merus pradėjus rinkti tiesiogiai sumažės užkulisinių partijų susitarimų formuojant vietinę valdžią. 16 proc. respondentų pabrėžė, kad tiesioginių merų rinkimų atveju miestų ir rajonų vadovai turėtų daugiau galių, todėl sėkmingiau spręstų gyventojų problemas. 12 proc. mano, jog pagerėtų miestų ir rajonų valdžios darbo kokybė, dar 6 proc. yra įsitikinę, kad vietos valdžios lygmenyje atsirastų daugiau demokratijos.

J.Bernatonis kartu su Seimo nariais Milda Petrauskiene ir Albinu Mitrulevičiumi Seime pernai įregistravo įstatymų projektą dėl tiesioginių merų rinkimų.

„Iki tol siūlyti projektai buvo grįsti Konstitucijos keitimu, kuriam reikėjo surinkti didelę daugumą Seimo narių balsų, todėl šie projektai strigdavo. Naujausias įregistruotas projektas yra parengtas dabar galiojančių Konstitucijos normų rėmuose, todėl jo priėmimo Seime tikimybė yra didesnė. Valdančiosios koalicijos politinė taryba pritarė, kad įstatymo pakeitimai būtų svarstomi jau Seimo pavasario sesijoje“, - sakoma penktadienį išplatintame ministerijos pranešime.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų