Vis dėlto, jų nuomone, Vyriausybė, reaguodama į naujosios omikron atmainos plitimą, jau yra priėmusi atitinkamus sprendimus, todėl svarstyti apie didesnius pokyčius reikėtų tik įvertinus visas aplinkybes. Galiausiai valdantieji kelia klausimą, ar, be galimybių paso, yra kitų priemonių, padėsiančių suvaldyti pandemiją.

Kritiką ir raginimus atmeta

Ketvirtadienį prezidentui Gitanui Nausėdai paraginus Vyriausybę kuo skubiau keisti COVID-19 pandemijos valdymo strategiją, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė šalies vadovo kritiką ir raginimus atmeta. Anot jos, sprendimai turi būti priimami atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją, o ne į šalies vadovo „pataikavimus rinkėjams“.

„Nuo pat Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės darbo pradžios, atsižvelgdamas į epidemiologinę situaciją bei ekspertų rekomendacijas, šis Ministrų Kabinetas priima reikalingus sprendimus pandemijos valdyme. Todėl ir dabar dėl epidemijos valdymo matome, kad Vyriausybė keičia su omikrono atmaina susijusią strategiją, yra pakeisti izoliavimosi algoritmai“, – Eltai teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė kartu pridurdama, kad sprendimai dėl galimybių paso ir kitų valdymo priemonių keitimo bus priimami tik tada, kai to reikalaus situacija.

Norėtųsi, kad prezidentas atsakingai telktų visus Lietuvos žmones kovoje su koronavirusu, o ne pasirinktų girdėti tik dalį visuomenės.

„Vyriausybė ir Sveikatos apsaugos ministerija neabejotinai, matydami duomenis ir kasdien lanksčiai vertindami ir reaguodami į situaciją, priims sprendimus tada, kai matys, kad to reikalauja situacija, o ne dėl to, kad prezidentas nori pataikauti savo elektoratui“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

TS-LKD frakcijos seniūnės nuomone, nuolat viešai išsakoma šalies vadovo kritika Vyriausybei dėl pandemijos valdymo strategijoje daromų klaidų neprisideda prie visuomenės vienijimo.

„Norėtųsi, kad prezidentas atsakingai telktų visus Lietuvos žmones kovoje su koronavirusu, o ne pasirinktų girdėti tik dalį visuomenės“, – pridūrė TS-LKD frakcijos seniūnė.

P. Peleckio / BNS nuotr.

V. Mitalas: dabar reikia nesiblaškyti 

Nors Seimo vicepirmininkas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas neabejoja, kad pandemijos valdymo strategiją reikės keisti, jo teigimu, priimti naujus sprendimus šiuo metu yra dar per anksti.

„Man atrodo, kad dabar, kai atvejų skaičius šoka labai stipriai į viršų, tai pagrindinė žinutė iš valdžios turėtų būti ta, kad būkite atsargūs, apribokite savo dalyvavimą visuomeniniuose renginiuose ar kontaktinį darbą, kol šita kreivė nesumažės iki visiškai saugaus lygio. Man atrodo, tik tada galimybių pasas ir kitos valdymo priemonės turi būti ir bus peržiūrėtos“, – teigė V. Mitalas.

Dabar reikia nesiblaškyti, nors sakoma, kad omikronas ne tiek daug žalos padaro kiek kitos atmainos, bet skaičiai vis tiek yra dideli.

„Dabar reikia nesiblaškyti, nors sakoma, kad omikronas ne tiek daug žalos padaro kiek kitos atmainos, bet skaičiai vis tiek yra dideli ir turime artimiausiomis savaitėmis susikaupti ir tada galėsime peržiūrėti visas strategijas. Pareiškimai, kad reikia dabar daryti, yra ankstyvi“, – pridūrė V. Mitalas.

Analogiškos nuomonės V. Mitalas laikosi ir dėl siūlymų atsisakyti galimybių paso. Anot jo, dėl šios pandemijos valdymo priemonės atsisakymo vertėtų svarstyti tik tada, kai sumažės užsikrėtimų atvejai. 

„Jo reikės atsisakyti tada, kai visiškai neliks prasmės jo naudojimui. Aš manau, kad tie laikai yra ne už kalnų (...). Jei susirgimų kreivė bus paskutinis ryškus koronaviruso pasispardymas artimiausiu laikotarpiu, tai ir galimybių pasą galima peržiūrėti ir kai kuriose vietose jo net ir atsisakyti“, – sakė V. Mitalas.

P. Peleckio / BNS nuotr.

E. Gentvilas: ar yra kitų priemonių, kuriomis būtų valdoma pandemija?

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigia, kad, plintant, anot jo, lengvesnio pobūdžio omikrono atmainai, priemonių kompleksą vertėtų peržiūrėti.

„Nėra vieno modelio nė vienoje šalyje aiškiai fiksuoto, kaip ir Lietuvoje nebuvo vientiso modelio nuo pandemijos pradžios iki dabar. Mano manymu, kiekvienas pandemijos šuolis ar atoslūgis reikalauja peržiūrėjimo“, – teigė E. Gentvilas kartu pridurdamas, kad dabartinės pandemijos sąlygos taip pat reikalauja atsižvelgti į atitinkamų priemonių taikymą. 

Nuolatos yra koreguojama pandemijos valdymo taktika, priemonių kompleksas visada kaitaliojasi, tai ir dabar aišku, kad jį reikia peržiūrėti.

„Žinoma, atėjus omikron bangai ir paaiškėjus, kad čia lengvesnio pobūdžio susirgimas, tai ir esant 10 tūkst. atvejų susirgimų per dieną turi būti vėl žiūrima, ką daryti. Nuolatos yra koreguojama pandemijos valdymo taktika, priemonių kompleksas visada kaitaliojasi, tai ir dabar aišku, kad jį reikia peržiūrėti“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Kita vertus, jei būtų nuspręsta atsisakyti vienos iš daugiausiai kritikos susilaukiančios pandemijos valdymo priemonės – galimybių paso, reikėtų apsvarstyti, kaip viruso plitimą valdyti toliau.

„Esant lengvesnio pobūdžio susirgimams, esant vis didesniam skaičiui vakcinuotų žmonių, turi būti įvertinta, ar reikia atsisakyti galimybių paso. Šis klausimas kyla natūraliai ir prezidentui, ir kai kuriems politikams, man irgi atrodo, kad tikslinga jį vertinti, ar šiandien jis atlieka tokį vaidmenį, kokį jis atliko pernai jį įvedus“ , – pabrėžė E. Gentvilas.

„Bet jei atsisakytume galimybių paso, turi būti atsakyta į klausimą, kokį vaidmenį vaidins europinis sertifikatas, jei vis dar yra europinio sertifikato reikalavimai (...)? Tai lengva pasakyti, „šalin galimybių pasą“, bet kas po to? Ar yra kitų priemonių, kuriomis būtų valdoma pandemija?“, – retoriškai klausė E. Gentvilas.

ELTA primena, kad ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda paragino Vyriausybę kuo skubiau keisti COVID-19 pandemijos valdymo strategiją. Šalies vadovas akcentuoja, kad pandemijos pobūdis keičiasi, todėl, pasak jo, COVID-19 valdymo priemonės turi nuolat būti peržiūrimos.

Valdančiųjų laikyseną valdant pandemiją prezidentas kritikavo ir ketvirtadienį paskelbtame interviu LRT radijui. Šalies vadovas pažymėjo manąs, kad galimybių pasas, plintant omikrono atmainai, veikiau priešina visuomenę, nei padeda suvaldyti pandemiją.

Vyriausybė dėl pandemijos valdymo strategijos kritikos sulaukia ir iš dalies opozicijos narių. Anot jų, galimybių paso, kaip politinės pandemijos valdymo priemonės, metas atsisakyti bei laikas svarstyti naujas pandemijos valdymo strategijas, atitinkančias šių dienų realijas.