„Suprantame Lietuvos saugumo tarnybų susirūpinimą, tačiau sienos kirtimo punktų uždarymas keleiviams yra simptomų gydymas, o ne problemos priežasčių šalinimas. Sienos kirtimo punktų uždarymas pirmiausia turės poveikį baltarusiams, dauguma kurių nusiteikę prieš A. Lukašenką ir remia Ukrainą. Nereikia statyti geležinės uždangos“, – komentare BNS teigė S. Cichanouskaja.

Anot jos, dėl sienos kirtimo punktų uždarymo ir baltarusių izoliacijos naudos turės tik autoritariniai prezidentai Aliaksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas.

„Daugeliui baltarusių siena su Lietuva yra vienintelė grandis į laisvąjį pasaulį. O kai kuriems tai vienintelė galimybė pabėgti nuo represijų. Žinoma, tarp atvykstančiųjų gali būti ir režimo šalininkų. Atpažinkime juos. Ir daugelis Baltarusijos iniciatyvų tai jau daro pačios, kaip A. Macijevičiaus atveju, ir dalijasi duomenimis su Lietuva“, – tvirtino S. Cichanouskaja.

Jos teigimu, patikrinimo sistemą galima peržiūrėti, o baltarusių atstovai Lietuvoje yra pasirengę padėti.

Opozicijos lyderė pabrėžė, kad izoliuoti reikia A. Lukašenką ir jo režimą, o ne baltarusius.

„Būtina apriboti krovinių gabenimą, o pirmiausia – sankcionuotų prekių srautą. Tačiau keleivių srautas turi būti išsaugotas“, – BNS teigė ji.

Daugeliui baltarusių siena su Lietuva yra vienintelė grandis į laisvąjį pasaulį. O kai kuriems tai vienintelė galimybė pabėgti nuo represijų. Žinoma, tarp atvykstančiųjų gali būti ir režimo šalininkų.

 

Nukentės patys lietuviai

Lietuvoje veikiančios baltarusių visuomeninės organizacijos „Dapamoga“ vadovė Natalija Kolegova įsitikinusi, kad iš viso uždarius keturis iš šešių pasienio kontrolės punktų labiau nukentės lietuviai nei čia gyvenantys baltarusiai.

„Tai turės didesnį poveikį ne baltarusiams, o Lietuvos piliečiams, kurie galbūt yra ne visai lietuvių kilmės, bet turi lietuviškus pasus. Daugelis žmonių, kurie laukia kirsti sieną ir dažnai vyksta į Baltarusiją, yra Lietuvos piliečiai, o ne Baltarusijos, kurie blogiausiu atveju atvyksta į „Akropolį“, o geriausiu – atvyksta lankyti čia pabėgusių giminaičių“, – trečiadienį BNS sakė N. Kolegova.

Baltarusiai, kurie lanko Lietuvoje įsikūrusius artimuosius, anot jos, atvyksta dažniausiai autobusais ir jų kelionės ne tokios dažnos.

„Dar neseniai politinių pabėgėlių mamos, kurios dar prieš dvi savaites vykdavo lankyti savo vaikų, dabar po kratų savo šaldytuvuose, gautų baudų ir bausmių dabar pačios priverstos bėgti į Lietuvą“, – teigė ji.

N. Kolegovos tikinimu, nuo A. Lukašenkos režimo pabėgę baltarusiai į gimtinę negrįžta. Anot jos, labiausiai toks sprendimas paveiks tuos, kurie „veža pigų benziną, pigią degtinę, pigius grikius“, taip pat norinčiuosius pigiai gydyti dantis Baltarusijoje.

„Lietuviai vizų baltarusiams neišduoda, tai žmonės, kurie vyksta su kitomis vizomis. Tas srautas iš Baltarusijos seniai nugeso, o tie, kurie angažuoti, pas juos seniai kitokie dokumentai, jie vyksta per Lenkiją, Ispaniją ir kitas šalis. Mūsų draugiška šalis Lenkija lengvai duoda dokumentus baltarusiams, Lietuva su tuo nieko negali padaryti“, – kalbėjo „Dapamoga“ vadovė.

Jos teigimu, baltarusiai dėl tokio sprendimo uždaryti punktus nenukentės, prireikus sės į autobusą ir vyks į Baltarusiją.

„Kas liečia mus – suprantate, kad dauguma baltarusių, kurie yra čia, tai tie žmonės, kurie dėl darbo negali grįžti. Jiems gresia arba tarnyba armijoje, o jie nenori tarnauti Baltarusijos armijoje ir jos stiprinti, o didžioji dalis (...), kurie ėjo į mitingą, kurie bent kartą jame pabuvojo, jie visi pažymėti, jie pateks į represijos gniaužtus“, – pabrėžė organizacijos vadovė.

Stabdyti prekių, transporto ir asmenų judėjimą per Lavoriškių ir Raigardo pasienio kontrolės punktus antradienį pasiūlė Nacionalinio saugumo komisija. Sprendimą dėl to priimtų Vyriausybė.

Valstybės saugumo departamentas pernai perspėjo, kad Baltarusijos žvalgyba bando verbuoti keliaujančiuosius tarp Lietuvos ir Baltarusijos.

 

Uždarius šiuos punktus pasienyje su Baltarusija jų liktų du – Medininkų ir Šalčininkų. Lietuva praėjusių metų rugpjūtį uždarė du iš tuometinių šešių pasienio kontrolės punktų su Baltarusija – Šumsko ir Tverečiaus.

Antradienį posėdžiavusi Nacionalinio saugumo komisija taip pat pasiūlė ateityje palaipsniui mažinti reguliarų keleivinių autobusų reisų skaičių.

Lietuvos institucijos teigia, kad komisijos paskelbtomis iniciatyvomis siekia spręsti nacionalinio saugumo, kontrabandos, tarptautinių sankcijų pažeidimų problemas.

Valstybės saugumo departamentas pernai perspėjo, kad Baltarusijos žvalgyba bando verbuoti keliaujančiuosius tarp Lietuvos ir Baltarusijos.

Vyriausybės duomenimis, pernai per valstybės sieną su Baltarusija kelių pasienio kontrolės punktuose asmenys tikrinti beveik 3,9 mln. kartų – 25,5 proc. daugiau nei 2022 metais. 66 proc. tikrintų asmenų sudarė Baltarusijos piliečiai.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) BNS nurodė, kad pernai Lietuvos ir Baltarusijos sieną kirto 390 tūkst. Baltarusijos piliečių – apie 50 proc. daugiau nei 2022 metais.

VSAT teigia, kad dauguma jų turėjo Lenkijos išduotus kelionės į Šengeno erdvę dokumentus.

Lenkija taip pat yra uždariusi visus, išskyrus vieną, pasienio kontrolės punktą su Baltarusija.