Tai numatyta Lietuvos, Latvijos, Estijos bei Lenkijos diplomatijų vadovų pasirašytoje deklaracijoje.

„Būdami ES ir NATO narėmis, pripažįstame, kad galime dar labiau sustiprinti bendradarbiavimą abipusės naudos labui“, – rašoma dokumente.

Ministrai pabrėžia, kad bendradarbiavimas turėtų būti plėtojamas „politiniu ir praktiniu lygmeniu, kad būtų sustiprintos mūsų pastangos stiprinti kolektyvinį atgrasymą ir atsparumą bei skatinti ekonomikos augimą ir gerovę regione ir už jo ribų“.

Pakartojame, kad labai svarbu ir toliau teikti politinę, karinę, finansinę ir humanitarinę paramą Ukrainai.

Deklaracijoje taip pat nurodoma, kad bendradarbiavimas NATO yra „mūsų saugumo pagrindas“.

„Pakartojame, kad labai svarbu ir toliau teikti politinę, karinę, finansinę ir humanitarinę paramą Ukrainai“, – teigiama ministrų bendrame pareiškime.

Be kita ko, dokumente rašoma, kad Baltijos šalis ir Lenkiją sieja panaši istorinė patirtis, kai XX amžiaus „revizionistiniai režimai vykdė agresiją ir žiaurią priespaudą“.

Dėl bendros praeities ministrai nurodo panašiai suprantantys galimas grėsmes ir teigia esantys pasiryžę stiprinti savo saugumą bei saugoti savo nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą. Šalys nurodo turinčios „bendrą viziją“ dėl veiksmų, būtinų siekiant atgrasyti ir apsisaugoti nuo grėsmių saugumui regione.

„Kartu parengėme iniciatyvas, kuriomis siekiama kovoti su hibridinėmis grėsmėmis, užtikrinti atgrasymą ir gynybą, stiprinti sienų saugumą, taip pat remti Ukrainą ir kurios vėliau buvo sėkmingai įgyvendintos įvairiomis formomis ir struktūromis, įskaitant Europos Sąjungą, NATO ir Jungtines Tautas“, – rašoma deklracijoje.