Tačiau, jų teigimu, Seimo sprendimas nepirkti elektros iš naujos baltarusių atominės, gali padėti sutelkti daugiau šalių, svarstant jos saugumo problemas. Baltarusijos aktyvistai sako, kad dabar pats laikas spausti Minską – nes šalis išgyvena ekonominę krizę.

„Aš – nefotogeniškas“, – kuklinasi darbininkas šalia Astravo statantis, kaip giriasi Baltarusijos valdžia, pigiausią atominę pasaulyje. Tiesa, vietos gyventojai sako, kad statybos tempai sulėtėjo, o ir darbininkų algos stipriai apkarpytos trūkstant finansavimo. Minskas žada elektrinę paleisti po dvejų metų, metais vėliau, nei planuota. Pirmasis reaktoriaus korpusas jau pastatytas.

Ir kaip sako, prieš atominę kovojantys aktyvistai, tai tas pats korpusas, kurį pernai, gabenant į Astravą, šis užkabino geležinkelio konstrukcijas.

„Šio elemento apkrova yra didelė. O jį trinktelėjo į stulpą ir jokios normalios, gamyklinės apžiūros neatliko. Susirinko tik komisija su liniuotėmis, žinome apie tai, nes prašėme oficialių paaiškinimų. Naudodamiesi liniuotėmis padarė matavimus ir pasakė, kad viskas gerai, galima statyti. Tačiau dėl smūgio galėjo būti pažeistas viduje esantis metalas“, – sakė Tatjana Novikova, Baltarusijos antiatominio judėjimo koordinatorė.

Pasak aktyvistų, tai tik viena iš atominės problemų. Nerimą kelia eksperimentinis rusiškas reaktorius, taip pat ir tai, kad pirmiausia pradėtos statybos ir tik po to parengtas projektas, bei pateiktos išvados, kad vieta atominei šalia Astravo nėra bloga. Nuomonės dėl naujos atominės niekas neklausė ir vietos gyventojų.

„Kalbėti apie tai galime, tačiau žiūrint kur – virtuvėje, kur nors už kampo, labai siaurame rate. Kai pradėjome kovą su šiuo projektu, mes sulaukėme represijų: kratų, sulaikymų, baudų“, – pasakojo Astravo gyventojų bendruomenės narys Nikolajus Ulaševič.

Tad vietos gyventojų viltis – tarptautinė bendruomenė. Lietuva kritikuoja Baltarusiją, kad statant atominę nesilaikoma tarptautinių saugumo standartų, reikalauja Minską atlikti atsparumo testus, įsileisti tarptautinius ekspertus. Minskas šiuos priekaištus atmeta. Tačiau aplankyti atominės neįsileido delegacijos iš Europos Parlamento: esą jie ne ekspertai. Tiesa, Lietuvos europarlamentarai pripažįsta, kad Vilnius kone vienintelė Europos Sąjungos sostinė besipriešinanti Baltarusijos atominei.

„Labai gaila, bet Baltijos šalys šiuo klausimu nėra vieningos, šiandien Lietuva buvo vos ne viena kelianti šį klausimą. Šiek tiek mūsų pusę palaiko lenkai“, – sakė Europos Parlamento narys Bronis Ropė.

Lenkai ketina išardyti elektros liniją į Baltarusiją ir iš statomos atominės nepirkti elektros. Riboti elektros importą iš šalia Astravo statomos elektrinės, kaip ir kitų nesaugių atominių, nusprendė ir Lietuva. Tokį Seimo sprendimą sveikina Europos Parlamentas, nors vadina jį pavėluotu, tačiau esą dabar bus galima Briuselyje sutelkti didesnį dėmesį Astravui. 

„Europos Komisija dirba šia kryptimi, mes spausime ją daryti daugiau, bet, tiesą sakant, Komisija negali spręsti, kas vyksta Baltarusijos teritorijoje.  Manau, kad yra aišku, jog Ignalinos atominė elektrinė turėjo būti uždaryta dėl saugumo, bet dėl tų pačių priežasčių Europos Sąjunga turi dabar daryti daugiau, kad apsaugotų Lietuvos, Lenkijos ir visų kaimyninių Baltijos šalių piliečius nuo didelės rizikos“, – kalbėjo Europos Parlamento narė Rebecca Harms.

Baltarusijos aktyvistai sako, kad dabar pats tinkamiausias laikas spausti Minską nutraukti statybas – šalyje ekonominė krizė, trūksta pinigų. Tačiau reikia didesnio ekonominio ir politinio spaudimo.