Jie taip pat ragina užpildyti praėjusiais metais Vilniuje vykusiame Aljanso vadovų susitikime patvirtintus regioninius gynybos planus būtinais kariniais pajėgumais.

„Lietuva, Latvija ir Estija pasiūlė pajėgumų vystymo planą, kurį pristatys viršūnių susitikime Vašingtone. Tam, žinoma, reikės didesnių išlaidų gynybai“, – šeštadienį spaudos konferencijos metu sakė Lietuvoje šeštadienį viešintis prezidentas Alaras Karisas.

Estijos prezidentas teigė, kad nepakanka, jog NATO valstybių gynybai skirto finansavimo „grindys“ būtų 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Turime kalbėti apie 2,5 ar net 3 proc., kurie būtų skiriami gynybai“, – kalbėjo A. Karisas.

Anksčiau skelbta, kad Lietuva Vašingtone liepos 9–11 dienomis vyksiančiame NATO viršūnių susitikime nori pradėti diskusiją dėl valstybių įsipareigojimo skirti gynybai nuo 2,5 proc. BVP.

Turime kalbėti apie 2,5 ar net 3 proc., kurie būtų skiriami gynybai.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad Lietuvos išlaidos gynybai šiemet jau pasiekė 3 proc. BVP.

„NATO rytinis sparnas turi būti dar labiau stiprinimas. Itin svarbu užtikrinti regioninių NATO gynybos planų įgyvendinimą, priskiriant būtinus pajėgumus, rotacinio oro gynybos modelio įgyvendinimas taip pat turėtų būti mūsų prioritetas“, – kalbėjo G. Nausėda.

Lietuvos atstovai anksčiau teigė, kad Vašingtone bus siekiama, jog rotacinis oro gynybos modelis Baltijos šalyse atsirastų NATO planuose.

NATO sąjungininkės pernai birželį sutarė, kad toks modelis atsirastų, tačiau jis kol kas nėra įgyvendintas. Baltijos šalys šiuo metu tariasi su oro sistemas regione galinčiomis dislokuoti šalimis.

Tokią galimybę Lietuva yra aptarusi su JAV, Vokietija, Švedija, Nyderlandais, Italija, Graikija, kitomis valstybėmis.

Nuo šeštadienio Lietuvoje beveik dviem savaitėms dislokuojama Nyderlandų oro gynybos sistema „Patriot“.

Ši ilgojo nuotolio oro gynybos sistema bus dislokuota nuo liepos 7 iki liepos 19 dienos, šalyje pirmą kartą vykstant pratyboms „Baltic Connection 24“ (BALTCON24).