Siekiant regioninio atsako, prie Europos uostų aljanso jungiasi Europos šalių teisėsaugos institucijos, muitinės ir 19 Europos uostų, tarp jų ir Klaipėdos. Anot A. Bilotaitės, viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas yra būtinas veiksmingai kovai su organizuoto narkotikų gabenimo ir prekybos tinklais.

„Vertiname iniciatyvą, manome, kad privalom stiprinti, dalintis patirtimi, tas informacijos dalinimasis tiek tarp uostų, bendradarbiavimas su teisėsaugos institucijomis, kitomis institucijomis yra labai svarbus, vertingas, nes tikrai privaloma skirti maksimalų dėmesį šitai sričiai, kas susiję su narkotikais, nes užkardymas šitoje vietoje, kai bandoma pervežt dideliais kiekiais, reiškia, kad išaugome gyvenimus“, – BNS sakė iš Briuselio sakė A. Bilotaitė.

Apyvarta auga

Anot jos, susitikime trečiadienį buvo pabrėžta, kad narkotikų apyvarta Europos šalyse nuosekliai auga.

„Europos narkotikų ir priklausomybės narkotikų stebėsenos centro duomenimis, 2023 metais kas trečias 15–65 metų žmogus ES yra išbandęs narkotikų, kanapių, kas 20-tas išbandęs kokaino“, – sakė ministrė.

Anot jos, 2021 metais iš ES apyvartos išimta 550 tūkst. tonų narkotikų, iš jų keturi penktadaliai kanapės. Narkotikų kontrabanda užsiima organizuoto nusikalstamumo, vadinamos ONG grupės.

Tai didžiuliai pelnai iš šitos veiklos, paskaičiavimas – 139 mlrd. per metus.

„Tai didžiuliai pelnai iš šitos veiklos, paskaičiavimas – 139 mlrd. per metus. Jei kalbėtume apie kitas nusikalstamas veikas, kylančias iš ONG veiklų – 50 proc. visų žmogžudysčių, kurios įvyksta, susijusios su ONG. Tai su narkotikais susijusios veiklos pasekmė, santykių aiškinamasis“, – kalbėjo ministrė.

Ketvirtadienį, pasak A. Bilotaitės, tarp ministrų bus tęsiamos diskusijos ir ieškoma konkrečių būdų bei priemonių, kurių reikėtų imtis sprendžiant problemą, stiprinant kovą su organizuotu nusikalstamumu.

Pasak ministrės, didinant uostų atsparumą, būtini ne tik bendri muitinės ir policijos veiksmai, bet ir infrastruktūros įrengimas, pažangių technologijų diegimas nuodugniam transporto priemonių, asmenų ir krovinių patikrinimui, uosto teritorijos saugai ir joje vykdomos veiklos priežiūrai.

Schemos sudėtingėja

Lietuvoje neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta ir kontrabanda užsiima net trys ketvirtadaliai organizuotų nusikalstamų grupuočių, Europos Sąjungoje – apie 40 procentų.

Ministrės teigimu, dėl savo geografinės ir ekonominės padėties Lietuva išnaudojama kaip tranzito, perkrovimo, sandėliavimo ar pasirengimo gabenti į Vakarų ir Rytų šalis vieta.

Klaipėdos uoste Lietuvos teisėsauga kiekvienais metais iš neteisėtos apyvartos išima ženklius kiekius narkotinių medžiagų (kokaino): 2010 m. – 396 kg, 2015 m. – 525 kg, 2017 m. – 610 kg, o 2020 m. – 40 kg.

Tuo tarpu didžiuosiuose ES uostuose 2023 metais sulaikyti rekordiniai narkotikų kiekiai – beveik 120 tonų kokaino Antverpeno ir apie 45 tonos Roterdamo uoste. Apie 70 proc. narkotikų konfiskuojama būtent ES uostuose.

Anot A. Bilotaitės, stebima, kad sudėtingėja narkotikus gabenančių grupuočių schemos, technologijos. Jei viename uostų pastebima spragų, nusikalstama veikla perkeliama kitur, tad bendras visų uostų įsitraukimas leistų suvienodinti įgyvendinamas priemones.

2021 metais Lietuvos kriminalinio policijos biuro pareigūnai vykdė 93 tarptautines operacijas bendradarbiaujant su 26 šalių pareigūnais, Europolu.

Šių operacijų metu iš neteisėtos apyvartos išimta virš 10 tonų ivairių rūšių narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kurių kontrabandos organizavime ir vykdyme dalyvavo Lietuvos piliečiai. 2022 metais tik vienos iš operacijų metu sustabdyta 13 tonų narkotikų kontrabanda.