Autoritetingas Briuselio laikraštis "European Voice" sėkmingu vadina pusmetį trukusį Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai. Straipsnio autoriaus Toby Vogelio teigimu, diplomatai Vilniaus pastangas vadina solidžiomis ir kompetentingomis, padėjusiomis užbaigti derybas daugelyje svarbių sričių – pradedant aplinkos apsauga, baigiant metiniu biudžetu ir bankininkystės sąjunga.

Tačiau šiuos sveikintinus rezultatus temdo dvi nesėkmės: lapkričio pabaigoje Vilniuje vykęs ES Rytų partnerystės programos viršūnių susitikimas ir pastangos susitarti dėl biokuro politikos, pažymi "European Voice".

"Viršūnių susitikimas turėjo tapti Lietuvos pirmininkavimo pagrindiniu akcentu, tačiau jis virto visišku krachu santykiuose su Ukraina, – nors tai nulėmė daugiausiai nuo Vilniaus nepriklausantys veiksniai. Kita vertus, toks pateisinimas netinka derybų dėl biokuro atveju. Lietuva pateikė nevykusį kompromisinį pasiūlymą, kuris visus supykdė ir sužlugdė pastangas priimti atitinkamą teisės aktą", - rašo laikraštis.

Straipsnyje teigiama, kad iš pirmo žvilgsnio, pirmininkavimo laikas atrodė nepalankus Lietuvai. Pirmininkauti antrame pusmetyje visuomet sunku: nauja šalis dar tik pradeda apsiprasti su savo vaidmeniu, kai įprastas darbo režimas Briuselyje, Strasbūre ir Liuksemburge staiga sustoja, prasidėjus bent keturias savaites trunkančioms vasaros atostogoms.

Lietuva, perėmusi ES vairą iš Airijos 2013 metų liepos 1 dieną, atsidūrė dar sunkesnėje padėtyje, nes šis uždavinys jai teko pirmąjį kartą. Vilnius neturėjo nusistovėjusių darbo metodų ir nebuvo sukaupęs sunkiai įgyjamos patirties šioje srityje, kuria galėtų kliautis, rašo T.Vogelis.

Kita vertus, anot leidinio, laikas suteikė ir savų privalumų: 2014 metų gegužę vyksiančių Europos Parlamento rinkimų perspektyva padėjo susitelkti į pradėtų įstatymų leidybos pastangų užbaigimą. Europos Komisija, Ministrų Taryba ir Europos Parlamentas jautė pareigą užbaigti derybas iki 2013 metų pabaigos, kad liktų pakankamai laiko plenariniams balsavimams iki europarlamentarų paskutinės sesijos Strasbūre balandį. Taip pat buvo būgštaujama, kad derybos įstrigs arba užsitęs, jeigu jos nebus užbaigtos iki sausio 1-osios, kai pirmininkavimą ES perėmė Graikija.

Dėl šios priežasties paskutinėmis dienomis prieš gruodžio atostogų laikotarpį buvo priimta daugybė susitarimų. Antroje 2013 metų pusėje iš visos susitarta dėl 137 teisės aktų, tuo tarpu per pirmąją tų metų pusę, pirmininkaujant Airijai, tokių susitarimų buvo tik 17, teigia "European Voice".

Kita vertus, šie skaičiai yra šiek tiek klaidinantys: būtent Airijos pastangomis buvo pasiektas susitarimas dėl 2014–2020 metų ES biudžeto, pašalinęs kliūtis priimti apie pusę įstatymų, dėl kurių buvo susitarta per Lietuvos pirmininkavimo laikotarpį.

Į kitus pasiekimus taip pat reikia pažvelgti iš šalies. Pavyzdžiui, Lietuvai pavyko įtikinti šalis rasti bendrą poziciją dėl prieštaringai vertinamo pasiūlymo sustiprinti kontrolės priemones pagal Darbuotojų komandiravimo direktyvą, ko nepavyko padaryti pirmininkaujant Airijai ir Kiprui.

Šis susitarimas buvo pasiektas, kai Lenkija atsiskyrė nuo blokuojančios mažumos, kartu nusivesdama Kroatiją ir Airiją, todėl toje stovykloje likusioms Jungtinei Karalystei ir Vengrijai pristigo balsų. Tačiau šiuo atveju didžiausi pagyrimai turėtų tekti sumaniai Prancūzijos diplomatijai, užtikrinusiai proveržį per Prancūzijos ir Lenkijos lyderių privatų susitikimą, atskleidžia laikraštis.