Konstitucinio Teismo sprendimai neįtinka politikams. Kai valdžioje buvo konservatoriai, prieš ketverius metus Mantas Adomėnas Konstitucinį Teismą (KT) apkaltino nusikalstama veikla ir prilygino teisinei chuntai. Dabar, kai valdžioje kairieji, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Darbo partijos narys Petras Narkevičius įsitikinęs, kad KT sprendimai daro poveikį valstybės finansams ir netgi valstybės vystymuisi, o taip neturi būti.

Dar toliau grasina eisiąs Žaliųjų partijos pirmininkas Linas Balsys. Konstitucinis teismas yra uzurpavęs visą valdžią, taip apie aukščiausią šalies teisinę instituciją sako L. Balsys. Jis žada Seimo rudens sesijoje parengti siūlymus keisti Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą – apriboti ir apibrėžti šio teismo galias.

Ar sulauks palaikymo Seime tokios mažai įtakingos partijos vadovo iniciatyva? Šiandien taip neatrodo, tačiau artėjantys rinkimai juk keičia parlamentarų elgesį, nuostatas ir retoriką.

„Devyni niekieno nerinkti žmonės, teisės profesionalai, teisininkai – jie priima svarbiausius sprendimus Lietuvoje įstatymų leidybos srityje. Konstitucijoje niekur neparašyta, kad KT turi įstatymų leidybos teisę. Tokią teisę turi Seimas išimtinai. O KT laikosi tokios pozicijos, kad viskas, ką jis išaiškina, tampa iš karto Konstitucijos dalimi, praktiškai, įstatymu. Reikia aiškiau ir konkrečiau pasakyti tiek KT įstatyme, tiek Konstitucijos 107 straipsnyje, kad KT nekuria įstatymų. Kad jis tik aiškina esamus įstatymus, nutarimus ir dekretus“,– savo iniciatyvą aiškino parlamentaras.

Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras stebisi kolegos teiginiais. Pasak jo, įstatymais yra numatyta KT teisėjų siūlymo ir skyrimo procedūra, kurioje galutinį žodį taria tautos rinktas parlamentas. Lygiai taip pat valstybės reikalus tvarko ir ministrų kabinetas, kuris irgi nėra renkamas visuotiniuose rinkimuose. Parlamentaras atremia ir teiginius, kad KT išaiškinimai neturėtų tapti norma ateityje priimamiems įstatymams.

„Jeigu ateity vėl bus priimtas įstatymas, kuris akivaizdžiai yra toks pat, koks buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, KT vėl negalės kitaip pasakyti, kaip tik taip pat. Tai žinoma, kad vėl tą pačią galią turi KT išaiškinimai. Nėra prasmės priiminėti Konstitucijai prieštaraujančios normos“, – sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas S. Šedbaras.

Dar vienas parlamentaras, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Petras Narkevičius, taip pat užsimojo keisti Konstitucijos tekstą. Jo nuomone, Konstituciją reikėtų keisti taip, kad būtų numatytas Konstitucinio teismo nesikišimas į valstybės finansinius klausimus.

„Tam tikri sprendimai – ar dėl kompensavimo, ar prarasto darbo užmokesčio, susiję su labai didelėmis finansinėmis išlaidomis valstybei. Šios išlaidos netgi gali daryti poveikį valstybės vystymuisi. Ar nereikalingas KT iš tikrųjų profesionalų, finansininkų, ekonomistų, kurie galėtų, sakykime, teikti rekomendacinio pobūdžio siūlymus, rekomendacijas. Ką aš žinau, – galbūt“,– dėstė P. Narkevičius.

Buvęs Konstitucinio teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius sako, kad Konstitucijoje numatyta, jog Konstitucinis Teismas gali tirti visų Seimo priimamų įstatymų, vyriausybės ir prezidento aktų atitiktį Konstitucijai.

„Jeigu dalis įstatymų būtų išimta iš Konstitucinės kontrolės, ar Lietuvoje atsirastų daugiau teisingumo? Ar nepradėtų politikai priiminėti sprendimų, kurie neretai grindžiami ne visuomenės ir valstybės interesais, o grupiniais, siaurais, partiniais, kitokiais finansinių, ūkinių klanų interesais? Rengiant Konstituciją, buvo pasirinktas modelis, kad KT tirs, ar visi įstatymai neprieštarauja Konstitucijai. Nes tik taip galima apginti asmens teises ir laisves, galima apginti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes“,– pasakojo MRU Konstitucinės ir administracinės teisės instituto profesorius V. Sinkevičius.

KT pirmininkas Dainius Žalimas teigia, kad kaip ir Vakarų valstybėse, mūsų šalyje yra įtvirtintas valdžių padalijimo principas ir kiekviena iš trijų valdžių: įstatymų leidybos, vykdomoji ir teisminė valdžia atlieka savo funkcijas. O teisminės valdžios funkcija pirmųjų dviejų valdžių kontrolė.

„Tokios iniciatyvos, kai siekiama šią kontrolės funkciją apriboti, man kažkuo primena nostalgiją seniems sovietų okupacijos laikams, kai iš tiesų politinė okupacinė valdžia buvo niekieno nekontroliuojama, nes teisminės kontrolės tada neįmanoma buvo įsivaizduoti. Tokie projektai, matyt, natūraliai atsiranda, nes tai yra tam tikras politinės kampanijos įrankis“, – sakė KT pirmininkas.

„Aš tai siečiau su artėjančiais rinkimais, nes Seimo nariai nori būti matomi ir jie teikia įvairių pasiūlymų. Taip pat ir tokį, kuris prieštarauja Konstitucijai“,– KT pirmininkui antrino V. Sinkevičius.

Tačiau parlamentaras Linas Balsys, regis, nėra įsitikinęs, kad suras daug rėmėjų Seime, todėl savo pasiūlymo tikslus apibrėžia kukliai – išgirsti kuo daugiau nuomonių dėl savo pasiūlymo apriboti Konstitucinio Teismo galias.

„Mano pagrindinis tikslas – kad prieš priimant, prieš teikiant ir prieš svarstant šituos siūlymus visuomenėje vyktų plati diskusija, kad pasisakytų kiek įmanoma platesnio spektro profesionalai“,– sakė L. Balsys.

Kuo platesnio spektro diskusijų, artėjant Seimo rudens sesijai ir po metų vyksiantiems rinkimams, sieks daugelis parlamentarų.

Kaip išsiskirti iš minios? Siūlyti keisti Konstituciją. Beje, ankščiau iš parlamentarų lūpų yra skambėję dar radikalesnių pareiškimų, pavyzdžiui, išvis panaikinti KT.