ES atlaiko iššūkius

Iki šiol ES nepatirto tokio masto iššūkiu tapusi COVID-19 pandemija pareikalavo greitų Aljanso sprendimų, kaip ją atlaikyti, pradedant apsirūpinimu reikiama medicinos aparatūra, kaukėmis, baigiant vakcinomis.

„ES čia suvaidino itin svarbų vaidmenį. Gerai, kad jau buvome ES nariai ir neteko vieniems kovoti su pandemija“, – kalbėjo A. Kubilius. 2020 m., kai pandemija privertė užsidaryti namuose ir verslui teko atlaikyti sunkų metą, ES ėmėsi iniciatyvos sukurti specialų didelės apimties verslo gaivinimo fondą. Jam buvo skolintasi tarptautinėse finansų rinkose.

„Pasiteisino, nes ES tai galėjo padaryti žymiai pigiau, nei būtų galėjusios atskiros šalys“, – pastebėjo A. Kubilius, pridūręs, kad šis ES fondas padėjo mūsų ir kitų šalių ekonomikoms atlaikyti skausmingus pandemijos padarinius.

Kitas iššūkis – tebesitęsiantis Rusijos karas prieš Ukrainą. „ES vėl parodė, kad gali veikti greitai ir efektyviai. Ėmėsi rūpintis ginklų tiekimu. Įvestos ekonominės sankcijos Rusijai, kartu atsikratyta milžiniškos priklausomybės nuo Rusijos dujų. Tiesa, ne taip greitai, kaip norėtųsi, ir dar ne visi reikiami sprendimai atlikti“, – minėjo A. Kubilius.

Vis tik ES sugebėjo rasti galimybių paremti Ukrainą. Priėmė geopolitinį sprendimą pradėti savo plėtros procesą ir Ukrainai, Moldovai ir Sakartvelui suteikė galimybę tapti kandidatėmis į ES.

Dar vienas iššūkis, kurio energingai ėmėsi ES, – kova su klimato kaita ir nustatytas Europos žaliasis kursas.

 

Dar vienas iššūkis, kurio energingai ėmėsi ES, – kova su klimato kaita ir nustatytas Europos žaliasis kursas (angl. The European Green Deal). Juo ES rodo pavyzdį visam pasauliui.

Bijoma sutriuškinti

„Laimei, jau niekas nebemano, kad su Rusija galima bendradarbiauti, bet, deja, bijoma ją nugalėti. Rusijos sutriuškinimo bijoma dėl to, kad ji turi branduolinį ginklą, bijoma nenusakomų padarinių, kuriuos gali atnešti jos subyrėjimas“, – kalbėjo R. Juknevičienė.

Dėl šios priežasties susiduriama su didžiųjų šalių trypčiojimu dėl karinės ir finansinės paramos Ukrainai. „Parama Ukrainai turėtų siekti 100 mlrd. eurų. Su pačios Ukrainos per metus sugeneruojamais 40 mlrd. eurų, ji įgytų persvarą, palyginti su Rusijos karui išleidžiamais resursais“, – apibendrino A. Kubilius.

ES praverstų Ukrainos pergalės planas. Būtų gerai suskaičiuoti, ko ir kiek reikia pergalei pasiekti: kokių ir kiek ginklų, artilerijos, lėktuvų ir t. t., suplanuoti, kur tai bus gaminama, kaip bus finansuojama.

Lietuvos europarlamentarai minėjo, kad teoriškai pinigų Ukrainos paramai būtų galima ieškoti ES biudžete, bet ten tokių laisvų lėšų nėra. Dar vienas šaltinis – užšaldytos Rusijos centrinio banko lėšos, kurių yra apie 300 mlrd. Deja, atrodo, kad vidiniai ginčai, ar galima šiuos pinigus nusavinti ir panaudoti Ukrainos ir visos ES gerovei, tęsis dar ilgai.

Trečias variantas – skolintis tarptautinėse finansų rinkose ES vardu. Delsti nebegalima. Juk kuo ilgiau tęsis karas, tuo daugiau lėšų ir gyvybių jis kainuos Ukrainai ir mums visiems.

Lyderiaujame

Iki šiol visa karinė ir finansinė Europos parama Ukrainai iš esmės rėmėsi individualiais šalių sprendimais. Pagal paramą, kuri buvo suteikta per paskutinius dvejus metus, Lietuva ir Estija ryškiai pirmauja. Suma siekia net iki 1,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Progresas pastebimas ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, ėmė augti Vokietijos skiriama parama. Ji siekia apie 0,5 proc. BVP.

Investicija į Ukrainą yra investicija į savo pačių saugumą. Tai svarbu ir visai ES.

 

Neretai susiduriama su požiūriu, kad pirmiausia reikėtų pasirūpinti savo šalies piliečiais, nes socialinių problemų, nepritekliaus gana ir valstybės viduje.

„Taip, svarbu pasirūpinti savo žmonėmis, bet padėdami Ukrainai kaip tik tą ir darome. Esame beveik fronto linijoje. Faktas, kad mums visiems geriau, kad Rusijos kariuomenė būtų sutriuškinta, kad pralaimėtų Ukrainoje, o ne laukti ir paskui bandyti Rusiją atstumti nuo Vilniaus. Investicija į Ukrainą yra investicija į savo pačių saugumą. Tai svarbu ir visai ES“, – sakė A. Kubilius ir R. Juknevičienė.

Kaip viskas vyksta?

Kalbant apie ES procesus ir priimamus sprendimus derėtų suprasti, kaip veikia jos institucijos, pavyzdžiui, EP.

„Daugelis galvoja, kad vienuolika mūsų šalyje išrinktų europarlamentarų, atstovaujančių skirtingoms partijoms, visą laiką kartu atstovauja Lietuvai. Tai neteisingas įsivaizdavimas. EP piliečiams atstovauja per politines grupes. Čia gali pasiekti tiek, kiek įtikini savo politinę grupę, kuriai priklauso įvairių šalių atstovai, palaikyti tavo idėją“, – aiškino R. Juknevičienė.

Jeigu jums prieš rinkimus kas nors žadės, kad padarys tai ir tai, visų pirma paklauskite, patarė europarlamentarė, kuriai politinei EP grupei politikas atstovaus, ir palyginkite su paminėtos grupės deklaruojamomis veiklos gairėmis.

R. Juknevičienė drauge su trimis partijos kolegomis priklauso Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijai ELP, kurią sudaro per 170 narių, ir yra jos pirmininko pavaduotoja, atsakinga už užsienio politiką ir saugumą, taip pat yra Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Vystymosi komiteto narė, Saugumo ir gynybos pakomitečio vicepirmininkė.

A. Kubilius yra EP Užsienio reikalų komiteto ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto narys, EP delegacijos (Euronest) parlamentinėje asamblėjoje pirmininkas, be to, parlamentinės delegacijos į Ukrainą narys.

Apmokėta iš Europos Liaudies partijos frakcijos EP sąskaitos.