- Augustė Lyberytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasigirstant vis daugiau kritikos dėl nepakankamų asignavimų nacionaliniam saugumui, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sutinka, kad krašto apsaugai reikia skirti daugiau finansų. Tačiau, pasak konservatorių lyderio, be esminės mokesčių sistemos pertvarkos papildomų finansų gynybai skirti neįmanoma.
„Visiškai neginčiju, kad turi būti daugiau pinigų. Pasirašyčiau už 5 proc. nuo BVP gynybai. Tik klausimas – iš ko mes tai padarome? Jeigu niekas nenori už tai mokėti, tai mes galime duoti pažadų bet kokių. Bet tai nėra realistiška“, – pirmadienį prieš prasidedant neformaliam Vyriausybės pasitarimui žurnalistams sakė G. Landsbergis.
„Reikia surinkti daugiau pinigų – tada bus galima daugiau skirti“, – pabrėžė jis.
Politikas sukritikavo ir prezidentą Gitaną Nausėdą, ne kartą akcentavusį, kad asignavimai šalies gynybai privalo būti didesni. Kaip skelbta anksčiau, Prezidentūra – kaip ir prieš metus – siūlo biudžete numatyti galimybę skolintis krašto apsaugos reikmėms.
Nežinau, kaip asmeniniai finansai tada susiveda, bet, bent jau mano namuose nesusiveda – turiu uždirbti tiek, kiek išleidžiu. Jeigu noriu išleisti daugiau – turiu uždirbti daugiau.
Visgi, pasak G. Landsbergio, skolintis lėšų gynybai trukdo griežti Mastrictro kriterijai. Todėl, akcentavo šalies diplomatijos vadovas, daugiau finansų krašto apsaugai būtų galima skirti tik pertvarkius mokesčių sistemą.
„Mokesčių pertvarka – nėra ką kito daryti“, – konstatavo užsienio reikalų ministras.
„Bet, pavyzdžiui, užduokite šį klausimą valstybės vadovui, kuris visada pasako apie tai, kad reikia daugiau išleisti, bet mažiau surinkti. Nežinau, kaip asmeniniai finansai tada susiveda, bet, bent jau mano namuose nesusiveda – turiu uždirbti tiek, kiek išleidžiu. Jeigu noriu išleisti daugiau – turiu uždirbti daugiau“, – ironizavo politikas.
Tačiau, tęsė ministras, mokestinė pertvarka būtų tik pirmas žingsnis, siekiant užtikrinti ilgalaikį ir tvarų gynybos finansavimą. Anot G. Landsbergio, ne tik politikai, bet ir gyventojai privalo atsakyti į fundamentalų klausimą – ar dėl saugumo yra pasiryžę sumokėti daugiau.
„Jos (mokesčių reformos – ELTA) užtektų kaip pirmojo žingsnio, tiesą sakant. Tai ilgas pokalbis ir jis lengvai neišsisprendžia. Tam reikia konsensuso valstybėje, tą turi suprasti visuomenė. Dėl to klausimą reikia užduoti kiekvienam žmogui, kuris vaikšto gatvėje – ar tu sutinki mokėti šiek tiek daugiau, kad tu ir tavo vaikai būtų saugesni? Čia, turbūt, kertinis klausimas. Mes jo kol kas nesame atsakę – ar mes norime būti saugesni ir už tai truputį daugiau mokėti“, – apibendrino G. Landsbergis.
ELTA primena, kad kitąmet krašto apsaugos finansavimas turėtų siekti 2,71 proc. BVP – 1,923 mlrd. eurų iš biudžeto lėšų, 135 mln. eurų iš solidarumo įnašo lėšų.
Prezidentūra siūlo kitų metų biudžete numatyti galimybę gynybai skolintis iki 3 proc. nuo BVP.
Visgi premjerė Ingrida Šimonytė abejoja, ar kitų metų valstybės biudžete bus numatyta galimybė krašto gynybai skolintis iki 3 proc. nuo BVP. Pasak premjerės, šis Prezidentūros siūlymas negali būti įgyvendintas dėl 2024 m. biudžeto deficito, kuris yra itin artimas fiskalinės drausmės ribai.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai Prezidentūros siūlymą taip pat vertina atsargiai, nes, pasak jų, kol kas nėra konkrečiai numatyta, kam pasiskolintos lėšos būtų skiriamos.
Praėjusiais metais gynybai skirti 2,52 proc. BVP. Tačiau dar prieš galutinį priėmimą Seime projektas buvo patobulintas ir numatytos galimybės skolintis krašto apsaugai – su sąlyga, kad to būtų imtasi tik atsiradus papildomų lėšų poreikiui. Šį pasiūlymą teikė Prezidentūra.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įvertino EP rinkimų signalus: tam, kad A. Kubilius negalėtų džiaugtis, turėsime bendradarbiauti
Sekmadienį pasibaigę Europos Parlamento (EP) rinkimai pasiuntė ne vieną reikšmingą signalą, mano Lietuvos politinių partijų lyderiai. ...
-
Politologai perspėja: ypač reikšmingi bus Vokietijos ir Prancūzijos sprendimai
Pasibaigus rinkimams į Europos Parlamentą (EP), politikos apžvalgininkai pripažįsta, kad dėl radikalių jėgų populiarumo augimo ateityje Europai gali kilti problemų, tačiau kol kas situacijos nereikėtų dramatizuoti. Kaip pažymi filosofas Gintautas...
-
A. Verygai išvykus į EP liksianti laisva Seimo nario vieta nevilioja politikų
„Valstiečiui“ Aurelijui Verygai išvykus dirbti į Europos Parlamentą liksianti laisva vieta Lietuvos Seime nevilioja politikų ją užimti dėl itin trumpo laiko iki kadencijos pabaigos. ...
-
K. Bartoševičiaus advokatui nepavyko nuo bylos nušalinti jos nagrinėjimui pirmininkaujantį teisėją2
Seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus kaltinamo buvusio parlamentaro Kristijono Bartoševičiaus advokatui Olegui Šibkovui nepavyko nuo bylos nušalinti bylos nagrinėjimui pirmininkaujantį Panevėžio apygardos teismo teisėją V...
-
Rinkėjų aktyvumas EP rinkimuose: Lietuva – antra nuo galo2
Kroatijoje rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvavo tik 21,34 proc. rinkėjų. Tai žemiausias rodiklis tarp visų ES šalių, rodo pirmadienį paskelbti Europos Sąjungos (ES) duomenys. ...
-
KAM: Lietuva išvengė kibernetinių incidentų, susijusių su EP rinkimais
Per sekmadienį vykusius Europos Parlamento (EP) rinkimus kibernetinių incidentų Lietuvoje nefiksuota, teigia Krašto apsaugos ministerija. ...
-
Rinkimų įdomybės Lietuvoje: į EP pateko du Seimo nariai, dvi moterys ir du Petrai1
Ateinantį sekmadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketina patvirtinti galutinius sekmadienį Lietuvoje vykusių rinkimų į Europos Parlamentą (EP) rezultatus. Birželio 21 d. Seimo rūmuose Kovo 11-osios Akto salėje naujai išrinktiems europar...
-
Daugelis būsimų EP narių iš Lietuvos paramos U. von der Leyen negarantuoja, nori pažadų1
Po sėkmingų Europos Parlamento (EP) rinkimų dabartinei Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen (Urzulai fon der Lajen) siekiant užsitikrinti antrąją kadenciją, daugelis Lietuvoje išrinktų europarlamentarų paramos jai negarantuoja ir tvirtin...
-
LGBTIQ eitynes vadina „laisviečių“ agitacija: pastarieji turi atsaką3
Liberalų sąjūdžio atstovams sakant, kad šeštadienį vykusios LGBTIQ eitynės tapo rinkiminiu renginiu prieš Europos Parlamento (EP) rinkimus, Laisvės partija kviečia ir kitų politinių jėgų atstovus kitą kartą dalyvauti eitynės...
-
G. Nausėdos nenustebino P. Gražulio išrinkimas į EP: turėtume daryti išvadas35
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jo nenustebino sekmadienį vykusiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose triumfavęs iš Seimo pašalintas parlamentaras Petras Gražulis. ...