„Kol kas turime griežtą prieštaravimą iš kelių valstybių, bet Komisijos pradėtame rengti šeštojo paketo projekte yra pasiūlymai dėl naftos. Juos gali išbraukti su kategorišku veto, bet derybos vyksta“, – žurnalistams trečiadienį teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Jis neįvardino, kokios šalys nepritaria tokioms sankcijoms Rusijai, vasario pabaigoje užpuolusiai Ukrainą.
Vis dėlto pastaruoju metu daugiausiai kliūčių vieningam Bendrijos sprendimui dėl naujų ribojimų kelia Vengrija, kuri yra ypač priklausoma nuo rusiškų energijos išteklių.
„Turime vieną aiškią raudoną liniją – Vengrijos energetinį saugumą“, – šią savaitę sakė užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto (Pėteris Sijartas).
Turime vieną aiškią raudoną liniją – Vengrijos energetinį saugumą.
Jis pridūrė, kad Budapeštas „negali pasirašyti“ sankcijų naftai ar dujoms.
Pasak diplomatų, dėl sankcijų taip pat abejoja Vokietijos, Austrijos, Italijos vyriausybės.
Atsisakė diplomatinio mandagumo
Į Kyjivą trečiadienį išvyko Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Karo draskomoje Ukrainoje jis lankosi kartu su Lenkijos, Latvijos ir Estijos prezidentais Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda), Egilu Levitu ir Alaru Kariu.
Apsilankyti šioje šalyje planavo ir Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris), tačiau Kyjivas nurodė, kad jo viešnagė nepageidaujama.
Pasak G. Labdsbergio, tokiu žingsniu Ukraina atsisakė „bet kokio diplomatinio mandagumo“, tačiau karo metu tai yra suprantama.
Valstybė, kuri kariauja karą, kurios žmonės žūsta kiekvieną dieną – vaikai žudomi, moterys prievartaujamos – jie gali sau leisti atsisakyti būti diplomatiškai mandagūs, tas yra suprantama.
„Valstybė, kuri kariauja karą, kurios žmonės žūsta kiekvieną dieną – vaikai žudomi, moterys prievartaujamos – jie gali sau leisti atsisakyti būti diplomatiškai mandagūs, tas yra suprantama“, – kalbėjo ministras.
„Daug nuoskaudų yra dėl veto, dėl tam tikrų trukdžių, stabdžių. Jie tokiu būdu tą išreiškia“, – pridūrė jis.
Socialdemokratas F.-W. Steinmeieris dar eidamas užsienio reikalų ministro pareigas daugelį metų siekė glaudesnių ryšių su Rusija, palaikė kontroversišką rusiškų dujų importo vamzdyno „Nord Stream 2“ projektą, dabar užblokuotą dėl Kremliaus agresijos prieš Ukrainą.
Vis dėlto Vokietijos prezidentas neseniai pripažino, kad jo nuolaidžiavimas Rusijos vadovui Vladimirui Putinui buvo klaidinga politika.
