Pasak jo, tai ypač problematiškas klausimas šiuo metu, kai šalyje formuojama nauja Vyriausybė.

„Jiems tai, ko gero, bene jautriausias politinis klausimas. Reikia suprasti, kad Vyriausybės formavimo procese yra tikrai labai sudėtinga iš jų gauti kažkokį įsipareigojimą“, – žurnalistams antradienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Iš vizito Irake grįžęs G. Landsbergis teigė atkreipęs šalies pareigūnų dėmesį į sutartį su Europos Sąjunga, kurioje „numatyta galimybė nesavanoriškam grįžimui“.

2012 metais Bendrija su Iraku yra pasirašiusi dvišalę sutartį. Ja, be kita ko, įsipareigota bendradarbiauti įvairiais migracijos klausimais, įskaitant ir readmisiją. Vis dėlto atskiros sutarties dėl migrantų grąžinimo Irakas su Europos Sąjunga nėra pasirašęs.

„Ja remiantis, buvo tokia mintis pasiūlyta, kad galbūt pradėti nuo tų, kurie labiausiai tuos neramumus, triukšmą (migrantų stovyklose – BNS) kelia. Kol kas jokių pažadų nėra duota“, – kalbėjo ministras.

Kol kas jokių pažadų nėra duota.

Remiantis nacionaliniais teisės aktais, šiuo metu Bagdadas priima tik tuos piliečius, kurie grįžta savo noru.

Migracijos departamento duomenimis, irakiečių, kurie atsisako grįžti į gimtinę, Lietuvoje šiuo metu yra apie 2 tūkstančius.

Pasiūlymai Irakui

Be kita ko, sausio pradžioje darbą pradėjo naujasis Irako parlamentas, šiitų dvasininkui Moqtadai al Sadro (Moktadai Sadro) laimėjus spalio rinkimus.

Ekspertai prognozuoja, kad artimiausiu metu šalies laukia ilgas politinių ginčų dėl naujo prezidento ir premjero periodas. Irake, kur yra daug religinių ir etninių grupių, nuo pat 2003-iųjų, kai per JAV vadovautą invaziją buvo nuverstas diktatorius Saddamas Husseinas (Sadamas Huseinas), formuojant Vyriausybę vykdavo sudėtingos derybos.

„Stabilizuojantis politinei situacijai, diskusija tęsis“, – tikino Lietuvos užsienio reikalų ministras.

G. Landsbergis pabrėžia, kad Lietuva šiuo metu planuoja daugiausia dėmesio skirti savanoriškam grąžinimui. Dėl to, anot ministro, vertėtų pratęsti tūkstančio eurų skyrimą į kilmės šalį norintiems grįžti žmonėms: „Aš manyčiau, kad tai – pasiteisinęs projektas.“

Jis taip pat teigė, kad Lietuva Irakui yra pasiruošusi pasiūlyti aktyvesnį bendradarbiavimą „profesinio rengimo srityje“.

„Kitaip tariant, kad tie žmonės, kurie grįžta į Iraką, kad jie galėtų ten turėti daugiau galimybių dėl profesijos, ateities“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Į Lietuvą pernai per pasienį su Baltarusija pateko daugiau kaip 4,2 tūkst. migrantų, daugelis jų yra irakiečiai. Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.