Taip jis sureagavo į krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko praėjusią savaitę po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio viešai paskelbtą informaciją, susijusią su ketinimais įsigyti tankų Lietuvos kariuomenei.

„Ministras gali daryti tam tikras išvadas, matyt, analizuodamas informaciją, kuri yra pateikta, galbūt ją segmentizuodamas, kad dalį jos jis jaučia turįs teisę paviešinti, bet vis dėlto, kai kalbame apie ypatingai jautrius nacionalinio saugumo klausimus, aš sakyčiau, kad yra taisyklė viena – jei gali sakyti mažiau, tai sakyk mažiau“, – LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ pirmadienį sakė G. Landsbergis.

Jei gali sakyti mažiau, tai sakyk mažiau.

Jis taip pat pridūrė nenorintis, kad artėjant aktyviam politiniam ir rinkiminiam laikotarpiui nacionalinio saugumo klausimai taptų „tam tikrų politinių dvikovų lauko dalimi.“

„Kitaip tariant, būtų instrumentalizuojami vieno politiko prieš kitą“, – kalbėjo ministras.

A. Anušauskas praėjusią savaitę po VGT posėdžio paskelbė apie planus išsiųsti ketinimų laišką Vokietijai dėl tankų „Leopard“, o kitą dieną ministras tankų pasirinkimo aplinkybes detalizavo įraše „Facebook“ paskyroje.

Ministras ir krašto apsaugos sistemos pareigūnai sako, kad tai dar nereiškia Lietuvos sprendimo pirkti būtent šiuos tankus iš trijų svarstytų variantų, bet dalis politikų tvirtina, jog A. Anušauskas pakenkė Lietuvos derybinėms pozicijoms su Vokietijos gamintojais, nes atskleidė šalies nusiteikimą.

Nors A. Anušauskas ir Krašto apsaugos ministerija tvirtino, kad įslaptinta informacija nebuvo paviešinta, parlamentarė Agnė Širinskienė dėl galimo valstybės paslapties atskleidimo kreipėsi į prokuratūrą.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį sakė matantis galimybių toliau dirbti su A. Anušausku, tačiau ragino sulaukti prokuratūros vertinimo.

Prokuratūros išvados kalbėjo norintis sulaukti ir G. Landsbergis, paklaustas, ar inicijuotų ministro keitimą, jei institucijos vertinimas būtų A. Anušauskui nepalankus.

Tankus Lietuva perka ketindama šalies kariuomenėje kurti diviziją. Pareigūnai teigia, kad ši technika turėtų kainuoti apie 2 mlrd. eurų.