„Tiek ES, tiek NATO sąjungininkai grėsmę mato vienodai. Viena iš (Vladimiro) Putino pergalių būtų suskaldyti Vakarus. Jam tai nepavyko“, – pažymėjo Lietuvos diplomatijos vadovas ES Užsienio reikalų tarybos posėdyje Briuselyje, kur ES užsienio reikalų ministrai tęsė sausio 13–14 dienomis Breste, Prancūzijoje, vykusiame neformaliame susitikime (Gymnich) pradėtas diskusijas dėl saugumo situacijos Europoje.

Ministrai nuotoliniu būdu situaciją aptarė ir su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstybės sekretoriumi Anthony Blinkenu.

Pasak G. Landsbergio, taip pat turime būti pasiruošę greitai ir griežtai reakcijai į galimus Rusijos veiksmus, ar tai būtų riboto masto įsiveržimas į Ukrainos teritoriją, ar provokuojamos operacijos ties Ukrainos siena, kibernetinės atakos ar trikdžiai dujų tiekimui.

Anot ministro, diplomatinis derybų takelis yra svarbus ir reikalingas, tačiau to gali nepakakti atgrasyti Rusijai nuo tolesnių veiksmų: „Privalome tęsti politinę ir praktinę paramą Ukrainai, kuri dėl savo suverenios teisės pasirinkti europinį ir transatlantinį kelią patiria didžiulę grėsmę. Esame dėkingi šalims, kurios jau suteikė karinę pagalbą Ukrainai. Taip pat svarbu teikti ir ES pagalbą, stiprinant šalies atsparumą, ir kuo greičiau sutarti dėl profesionalios ES karinio mokymo misijos Ukrainoje“.

Susitikimo metu patvirtintos Užsienio reikalų tarybos išvados dėl saugumo situacijos Europoje, kuriose dar kartą patvirtinta ES tvirta ir vieninga pozicija dėl Rusijos veiksmų, pasmerkiama Rusijos agresija prieš Ukrainą bei pareikšta parama Ukrainos suverenumui ir teritoriniam vientisumui, pabrėžiamas ES pasirengimas imtis ryžtingų veiksmų, jei situacija blogėtų.