„Svarstymai tikrai vyksta ir kaip tik vakar ministerijoje subūrėme grupę žmonių įvertinti teisiniu požiūriu tokias galimybes, pažiūrėsime, kur tai nuves, kokios bus išvados. Suprantame turbūt visi, kad, nepaisant to, jog muzikos skoniai gali ir labai skirtis, vis dėlto mes turime matyti aiškų teisinį pagrindą, pagal kurį žmonės yra rekomenduojami įtraukti į „juoduosius sąrašus“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Landsbergis.

Ministras akcentavo, kad taip pat turėtų būti plėtojama diskusija dėl sankcijų pritaikymo Baltarusijos protestus malšinantiems asmenims.

„Manau, kad diskusija turi tęstis ir apie tai, kad asmenys, tiesiogiai dalyvaujantys malšinant opozicijos protestus Baltarusijoje, taip pat turėtų būti įtraukiami į „juoduosius sąrašus“ ir tai, ką mes darėme ankstyvą rudenį, tas procesas turi nesustoti“, – pabrėžė ministras.

Bet tai turi būti labai aiškūs, juridiškai pagrindžiami kriterijai.

G. Landsbergis patikslino, kad kriterijai, pagal kurios asmenys yra įtraukiami į „juoduosius sąrašus“, yra numatomi Migracijos departamento, tačiau Užsienio reikalų ministerija, pasak jo, gali teikti rekomendaciją kriterijų išplėtimui.

„Bet tai turi būti labai aiškūs, juridiškai pagrindžiami kriterijai. Turime nepamiršti, kad esame  teisės viršenybės principą ginanti valstybė ir Vyriausybė taip pat, tai tie dalykai turi būti išlaikomi. Vertinsime ir pranešime tiek ir Seime esantiems kolegoms, kurie taip pat šį klausimą kelia, tiek ir visuomenei“, – sakė jis.

Lietuva aktyviai kovoja su dezinformacija

Prezidento vyriausioji patarėja užsienio reikalams Asta Skaisgirytė teigė, kad Lietuva šiuo metu yra „viena iš labiausiai aktyvių šalių, kurios kovoja su dezinformacija, ir kurios labai aiškiai įvardija tuos dezinformacijos veikėjus ir atsakomuosius veiksmus“.

„Jūs klausiate, ar (reikia) juodąjį sąrašą plėsti, turbūt turite mintyje sankcionuojamus žmones. Žinoma, kad pagal tam tikrus parametrus, sankcijos negali būti už nieką, jos turi turėti tam tikrą pagrindą. Pastaruoju metu sankcijos, kurios buvo įvestos ES mastu, buvo susijusios su Baltarusijos režimo atstovais ir įmonėmis, priminsiu, kad Lietuvos nacionaliniame sankcijų sąraše taip pat yra virš šimto Baltarusijos režimo atstovų“, – pažymėjo A. Skaisgirytė.

Ž. Pavilionis: bus inicijuojamas Seimo komitetų posėdis

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis taip pat pritarė reikiamybei uždrausti į Lietuvą atvykti minkštąją propagandą skleidžiantiems Rusijos dainininkams.

„Mano asmenine nuomone, taip, nes iki kietųjų grėsmių mes, tikėkimės, neprieisime, bet būtent minkštosios grėsmės yra pavojingiausios. Dar buvusioje kadencijoje kartu su Laurynu Kasčiūnu mes siūlėme buvusiai Vyriausybei papildyti tuos kriterijus, pagal kuriuos į savo „juoduosius sąrašus“ tokius „veikėjus“ įtraukti“, – spaudos konferencijoje teigė jis.

Visgi Užsienio reikalų komiteto pirmininkas pripažino, kad buvusiai Vyriausybei taip ir nepavyko papildyti „juodojo sąrašo“ kriterijų. Todėl Ž. Pavilionis patikino, kad artimiausiu metu bus rengiamas bendras Nacionalinio saugumo, Užsienio reikalų ir Kultūros komitetų posėdis, kuriame ir bus svarstomas šis klausimas.

„Artimiausiu metu bus inicijuotas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto bendras posėdis kartu su Kultūros komitetu, kuriame ir aš asmeniškai, kaip Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, dalyvausiu ir mes labai rimtai pasikalbėsime su visomis institucijomis, taip pat ir su Kultūros ministerija, kaip (...) sukurti sistemą ir padėti toms institucijoms, kurios galbūt nesusiduria su tomis geopolitinėmis grėsmėmis kiekvieną dieną, padėti išvengti tokių klaidų ateityje“, – sakė jis.

Svarstymai plėsti vadinamąjį juodąjį sąrašą viešojoje erdvėje kilo paaiškėjus, kad subsidijos už neįvykusius ar perkeltus kultūros renginius buvo skirtos Rusijos atlikėjų Filipo Kirkorovo ir Michailo Šufutinskio koncertus planavusioms bendrovėms.

Kultūros ministras Simonas Kairys sako situaciją vertinantis kaip akibrokštą, tačiau pabrėžė, kad subsidijos skirtos dėl „ydingos ankstesnės subsidijavimo tvarkos“. Ministras žadėjo užtikrinti, kad nuo šiol ketinama vertinti ir renginių kokybę, meninę vertę, o sprendimai bus grindžiami ekspertų išvadomis.

Buvusi Lietuvos kultūros tarybos vadovė, dabartinė kultūros viceministrė Daiva Urbanavičienė, kurios sprendimu skirtos subsidijos minėtiems koncertų organizatoriams, teigė apgailestaujanti dėl situacijos, bet atkreipė dėmesį, jog skirstant subsidijas vertinami tik ekonominiai ir teisiniai aspektai.

Galiu pasakyti, jog šiame kontekste minimų atlikėjų mintys ir veiksmai prieštarauja Lietuvos kultūros tarybos bei Lietuvos visuomenės vertybėms.

„Nuoširdžiai apgailestauju dėl susidariusios situacijos. Man dirbant Lietuvos kultūros tarybos pirmininke, skirstant subsidijas kultūros ir meno renginių organizatoriams pagal programos sąlygose nurodytus reikalavimus buvo vertinami tik ekonominiai ir teisiniai aspektai“, – BNS atsiųstame komentare teigė viceministrė.

„Galiu pasakyti, jog šiame kontekste minimų atlikėjų mintys ir veiksmai prieštarauja Lietuvos kultūros tarybos bei Lietuvos visuomenės vertybėms ir tarybos konkursuose, t. y. tose finansavimo priemonėse, kuriose atliekamas ekspertinis vertinimas, finansuoti nebūtų“, – kalbėjo D. Urbanavičienė.

Lietuvos kultūros taryba pernai lapkričio pabaigoje skyrė beveik 13,7 tūkst. eurų subsidiją nuostolių dėl neįvykusių F. Kirkorovo koncertų patyrusiai bendrovei „Bravo events“.

Beveik 17 tūkst. skirta ir bendrovei „Mon voyage“, patyrusiai nuostolių dėl M. Šufutinskio koncertų.

Tuo, kad subsidijos skirtos F. Kirkorovo ir M. Šufutinskio koncertus Lietuvoje rengusiems organizatoriams ketvirtadienį piktinosi visuomenininkas, laidų vedėjas Andrius Tapinas.

„Kirkorovas dar rugsėjį nusifilmavo Lukašenką remiančiame klipe, spalį pavadino Krymą mylimiausia Rusijos vieta, sveikino nuostabiausią prezidentą su gimtadieniu. Bandiugų šansono karalius Šufutinskis irgi ne kartą koncertavo okupuotame Kryme“, – rašė A. Tapinas.