Šalies vadovas taip pat įtaria, kad balsuojant dėl V. Gapšio mandato naikinimo „darbiečiai“ su valdančiaisiais galimai turėjo slaptą susitarimą.

„Sprendimas buvo nuviliantis. Norint tokį sprendimą gauti, galimai, dalyvavo ir daugiau partijų. Ir iš čia reikia daryti išvadas, kodėl taip atsitiko. Nes taip neturėjo atsitikti, bet taip atsitiko“, – interviu „Delfi TV“ teigė G. Nausėda.

Prezidentas pripažįsta manąs, kad valdantieji su „darbiečiais“ galėjo turėti slaptą susitarimą dėl balsavimo prieš V. Gapšio apkaltą.

„Buvo, matyt, tam tikras susitarimas, kad rezultatas būtų toks, koks jis buvo“, – sakė šalies vadovas.

„Kaip kitaip paaiškinti šitą sprendimą ir šitą rezultatą“, – pridūrė detaliau komentuoti savo įtarimų nepanoręs prezidentas.

Todėl G. Nausėda akcentavo manąs, kad šis Seimo sprendimas tik dar labiau kenkia visuomenės pasitikėjimui parlamentu.

„Kuomet pasižiūri į žmonių pasitikėjimą, deja, Lietuvos Respublikos Seimas yra pirmoje vietoje pagal pasitikėjimą, bet nuo kitos pusės. Ir tokie sprendimai turbūt ir paaiškina, kodėl ta vieta yra būtent tokia“, – sakė šalies vadovas.

„Kartais juokaujama, kad kalėjimai pilni nekaltų žmonių, bet teismo sprendimas buvo toks, koks buvo, iš to turėjo sekti atitinkami padariniai, jie nesekė. Ir dabar turime ir kiek kuriozinę, tačiau, sakyčiau, ne tiek kuriozinę, kiek, ko gero, graudžią situaciją, kurią tenka konstatuoti po šito Seimo sprendimo“, – apgailestavo G. Nausėda.

Mano, kad atviro balsavimo rezultatai būtų kitokie

Šalies vadovas neabejoja, kad jei Seimas dėl V. Gapšio apkaltos būtų sprendęs atviru balsavimu, sprendimas būtų priimtas kitoks.

„Paprastai tokie personaliniai klausimai sprendžiami slaptuoju balsavimu. Žinoma, už slapto balsavimo galima pasislėpti. Atviras balsavimas, aš net neabejoju, būtų davęs visiškai kitokį rezultatą ir šiandieną kalbėtume apie visiškai kitokią padėtį“, – svarstė Daukanto aikštės rūmų šeimininkas.

Sukritikavo pirmalaikių Seimo rikimų iniciatyvą

Visgi prezidentas kritiškai įvertino dalies opozicijos siūlymą po nepavykusios apkaltos V. Gapšiui surengti pirmalaikius Seimo rinkimus.

„Tie, kurie inicijuoja priešlaikinius Seimo rinkimus, puikiai žino, kad tai baigsis niekuo. Ir, ko gero, nori tik sudaryti regimybę, kad imasi kažkokių žingsnių“, – akcentavo G. Nausėda.

„(Seimas – ELTA) pats savęs tikrai nepaleis – visos šitos iniciatyvos yra pasmerktos žlugti“, – pridūrė prezidentas.

Praėjusią savaitę Seime surengta apkalta laisvės atėmimo bausme nuteistam parlamentarui V. Gapšiui nepavyko. Nors parlamentui buvo teikti 4 nutarimai, kuriuose nurodytu pagrindu Seimo narys galėjo būti pašalintas iš pareigų, visgi nė vienas iš jų nesulaikė reikiamo 85 parlamentarų palaikymo. Iš viso balsavime dalyvavo 122 Seimo nariai.

Reaguojant į šį Seimo sprendimą iš opozicijos pasigirdo įtarimai, kad valdantieji turėjo susitarimą nedalyvauti „MG Baltic“ byloje nuteisto V. Gapšio apkaltos procese. Visgi šiuos Mišrios Seimo narių grupės seniūnės Agnės Širinskienės viešai išsakytus įtarimus valdantieji atmetė.

ELTA primena, kad Apeliacinis teismas lapkričio 22 d. pripažino kaltais visus anksčiau „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje išteisintus asmenis. Teismas dėl korupcinių nusikaltimų kaltais pripažino buvusį koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) viceprezidentą Raimdoną Kurlianskį, buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį Eligijų Masiulį, jiems atitinkamai skirtos 6 ir pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmės.

Darbo partijos atstovui, Seimo nariui Vytautui Gapšiui teismas skyrė 4 su puse metų nelaisvės, o eksparlamantarams Šarūnui Gustainiui ir Gintarui Steponavičiui teismo sprendimu skirtos piniginės baudos.