Taip jis kalbėjo ES vadovams atmetus Vokietijos ir Prancūzijos siūlymą atkurti susitikimus su Rusijos prezidentu.

„Tai pirmiausia nusiųstų labai blogą žinią tiek mūsų visuomenėms, ir, aš neabejoju, Lietuvos visuomenei taip pat“, – žurnalistams Briuselyje penktadienį paryčiais sakė G. Nausėda.

„Taip pat tai nusiųstų prastą signalą (...) Rytų partnerystės šalims, nes turbūt visi puikiai prisimename, kas įvyko 2014 metais ir per tą laiką jokios pažangos nepasiekta. Atvirkščiai – toliau žūva žmonės, toliau okupuojamos teritorijos, vyksta borderizacija Sakartvele“, – pridūrė jis.

Tai pirmiausia nusiųstų labai blogą žinią tiek mūsų visuomenėms, ir, aš neabejoju, Lietuvos visuomenei taip pat.

Šalies vadovas turėjo omenyje metus, kai Rusija aneksavo Krymą ir ėmėsi remti separatistus Rytų Ukrainoje.

Idėja ES valstybių narių lyderiams susitikti su V. Putinu atmesta pasipriešinus Vidurio ir Rytų Europos šalims, įskaitant Lietuvą.

„Aš patenkintas susitikimo rezultatais. Aš manau, kad vis dėlto suformulavome labai aiškius principus, aiškią žinutę, kad dabartinėmis sąlygomis vienašališkos nuolaidos iš ES pusės nėra galimos ir tai yra tvirtas principas ir vertybė, kurią mes giname“, – kalbėjo G. Nausėda.

Europos Vadovų Tarybos diskusiją dėl Rusijos jis pavadino „ganėtinai sunkia“.

Atmetę Berlyno ir Paryžiaus siūlymą dėl susitikimų su V. Putinu, ES šalių lyderiai sutarė vystyti dialogo su Rusija formatą.

Vokietija ir Prancūzija sako, kad ES turi laikytis tvirtos ir vieningos pozicijos Maskvos atžvilgiu, tačiau taip pat ieškoti būdų bendradarbiauti su Kremliumi abiem pusėm svarbiais klausimais, tokiais kaip klimato kaita, sveikata, Irano branduolinė sutartis ir konfliktai Sirijoje bei Libijoje.  

Paskutinis susitikimas tarp ES ir Rusijos vadovų įvyko 2014 pradžioje, po Krymo aneksijos ir karo pradžios Rytų Ukrainoje jie buvo nutraukti.

Dabar Rusija palaiko gilesnius dvišalius ryšius su atskiromis ES valstybėmis.