„Galime pasidžiaugti puikiais politiniais, ekonominiais ir kultūriniais ryšiais, kartu įgyvendintomis iniciatyvomis remiant Ukrainą bei Baltarusijos žmones, stiprinant energetinį savarankiškumą, puoselėjant istorinę atmintį“, – po antradienį vykusio susitikimo Prezidentūros išplatintame pranešime cituojamas G. Nausėda.

Anot pranešimo, Lietuvos vadovas susitikimo metu pabrėžė labai vertinantis ne kartą išsakytą E. Levito poziciją dėl bendro abiejų šalių baltiškojo paveldo, istorinės patirties ir sovietinės okupacijos paliktų žaizdų, taip pat dėl iš to išplaukiančio vienodo regioninio ar tarptautinio saugumo situacijos vertinimo, Europos Sąjungos svarbos ir transatlantinių ryšių.

Neabejoju, jog mūsų dvišaliai santykiai ir toliau stiprės, o bendradarbiavimas visose srityse bus dar glaudesnis.

„Latvija visada buvo tvirta ir patikima Lietuvos kaimynė, draugė bei sąjungininkė. Neabejoju, jog mūsų dvišaliai santykiai ir toliau stiprės, o bendradarbiavimas visose srityse bus dar glaudesnis“, – kalbėjo prezidentas.

Šalių vadovai taip pat aptarė tolesnę paramą Ukrainai, svarbiausius kitą savaitę Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo tikslus, būtinybę siekti agresorės Rusijos atsakomybės už karo ir agresijos nusikaltimus, toliau stiprinti sankcijas Rusijai bei Baltarusijai.

Naujuoju Latvijos prezidentu gegužės pabaigoje išrinktas Edgaras Rinkevičius, jis bus inauguruotas šeštadienį.

E. Levitas prezidento pareigas eina nuo 2019-ųjų.

Latvijos prezidento postas iš esmės yra reprezentacinis – valstybės vadovas šalyje, kurioje beveik trečdalis iš 1,9 mln. gyventojų kalba rusiškai, daugiausia veikia kaip nuomonės lyderis ir vienijanti figūra.

Prezidentas atstovauja Latvijai užsienyje, yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, pasirašo įstatymų projektus, skiria ministrą pirmininką ir, be kita ko, turi teisę paleisti parlamentą.