„Tai yra signalas, ir jis pasiųstas tokiu metu, kai tarptautinis baudžiamasis teismas, ICC, priėmė sprendimą išduoti arešto orderį Putinui, ir kuris gali būti sulaikytas kurioje nors demokratinėje valstybėje, jei ketintų ten keliauti, ir štai, Kinijos prezidentas lankosi ir sprendžia klausimus, kurie yra susiję, be abejo, ir su Ukraina. Tai tikrai kelia nerimą, tai tikrai yra nepriimtina“, – TV3 televizijai trečiadienį sakė G. Nausėda.
Pasak prezidento, Kinijos kalbos, kad ji gali tapti moderatoriumi siekiant taikos Ukrainoje „yra nenuoširdžios“.
Šios valstybės veikla yra veikiau destruktyvi, nei konstruktyvi.
„Šios valstybės veikla yra veikiau destruktyvi, nei konstruktyvi. Vargu bau, ar Ukraina patikėtų tokiu tarpininku, kuris labai rimtai svarsto ginklų tiekimo Rusijai klausimus, nekalabant jau apie tai, kad padeda apeidinėti sankcijas“, – akcentavo jis.
Tarptautinis baudžiamasis teismas praėjusį penktadienį išdavė Rusijos prezidento arešto orderį dėl karo nusikaltimo – neteisėtos ukrainiečių vaikų deportacijos.
Tuo metu Kinijos lyderis Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) šią savaitę Maskvoje susitiko su V. Putinu. Derybose lyderiai demonstravo vienybę prieš Vakarus ir išreiškė susirūpinimą dėl didėjančio NATO buvimo Azijoje bei susitarė gilinti partnerystę, kuri tapo glaudesnė V. Putinui pradėjus puolimą Ukrainoje.
Kinija taip pat yra pateikusi 12 punktų taikos planą, kuriame ragina palaikyti dialogą ir gerbti visų šalių teritorinį suverenumą. Šį Kinijos „taikos pasiūlymą“ palaiko Kremlius, tuo metu Vakarai jį vadina nenuoširdžiu ir abejoja Pekino galimybėmis būti nešališku tarpininku tarp Maskvos ir Kyjivo.
Lietuvos vadovas sakė įžvelgiantis svarbų Europos vaidmenį siunčiant Kinijai signalą, kad „šitokia veikla atsilieps Kinijos ir Europos Sąjungos sankcijoms“.
„Tikiuosi, kad netrukus tokią diskusiją toje pačioje Europos Vadovų Taryboje mes turėsime, bet, veikiausiai, dar ne artimiausiu metu“, – kalbėjo G. Nausėda.
G. Nausėda taip pat pabrėžė pastebintis, jog karui tęsiantis daugiau nei metus „vakarų visuomenės šiek tiek pavargo“, nors, anot jo, šio nuovargio „net nepadoru lyginti“ su Ukrainos patiriamomis kančiomis.
„Žinoma, norima šio konflikto priežastis kažkokiu būdu pašalinti ir sėsti prie derybų stalo, tačiau sąlygos, kuriomis tokios derybos vyktų, yra visiškai nepriimtinos dėl vienos paprastos priežasties (...). Tai ne mūsų reikalas, tai yra pačios Ukrainos sprendimas, kokiomis ji siektų taikos. Jei mes už ją pradėsime prekiauti jos teritorija, kuo mes geresni už patį agresorių, Rusiją?“, – svarstė G. Nausėda.
Jis ragino išlaikyti paramą Ukrainai ir remti taikos siekį „tokiomis sąlygomis, kokios būtų priimtinos Ukrainai“.
„Šiuo metu aš matau didžiulį atotrūkį tarp sąlygų, kurias ketinama jai primesti, ir tarp tų sąlygų, apie kurias kalba prezidentas Zelenskis“, – kalbėjo G. Nausėda.
