- Augustė Lyberytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Antrosios kadencijos poste siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvoje tebėra norinčiųjų formuoti vadinamuosius teisėjų klanus.
Visgi, anot šalies vadovo, per pastarąją jo kadenciją situacija teisėjų bendruomenėje ėmė taisytis.
„Ar jūs pastaruoju metu, pastaraisiais metais ką nors girdėjote apie teisėjų klanus, teisėjų partiją? Tai yra didelis skirtumas, palyginus su tuo, kas buvo prieš trejetą, ketvertą ar šešetą metų“, – trečiadienį „Žinių radijo“ laidoje „Ką rinkti?“ sakė G. Nausėda.
„Ne paslaptis, kad norinčiųjų formuoti teisėjų klanus tebėra. Bet aš, kaip prezidentas, nuo pat pradžių norėjau pats asmeniškai dalyvauti visose teisėjų atrankose – kitaip tariant, susitikinėjau su absoliučiai kiekvienu kandidatu į teisėjus“, – patikino prezidentas.
Taip politikas reagavo į pastaruoju metu surezonavusias istorijas dėl Teisėjų tarybai klausimų sukėlusių teisėjų kandidatūrų – G. Nausėda siūlo skirti teisėjais pretendentus, kurie atrankos metu sulaukė ne pačių geriausių vertinimų.
G. Nausėda tvirtina, jog susitikdamas su kandidatais į teisėjus jis kalbasi apie jų motyvaciją, planus, stengiasi įvertinti jų požiūrį į korupcijos apraiškas, vykdomą teisinę reformą.
„Pagaliau norisi suprasti, ar žmogus yra pilietiškas, ar jis domisi tik savo veiklos lauku“, – dėstė prezidentas.
Kartais, pastebi G. Nausėda, vertinimas po individualių pokalbių sutapdavo su atrankos komisijos išvadomis. Tačiau būta atvejų, kai nuomonės išsiskirdavo.
„Kai kas pasistengdavo tai sustiprinti – neva žiūrėkite, prezidentas ne iš to galo pasirinko kandidatą. Bet prezidentas pasirinko tą kandidatą todėl, kad jis pats nori asmeniškai dalyvauti atrankoje. Jeigu būtų kitaip ir jam reikėtų tik pasirašyti – tada nebėra jokios prasmės su tais kandidatais susitikinėti, tiesiog automatiškai dedi anspaudus. Man netinka ši politika“, – pabrėžė šalies vadovas.
„Todėl jeigu kas nors galvoja, kad prezidentas turi nusišalinti nuo šio proceso – jam atneša teisėjų atrankos komisijos rezultatus, jis pamato aukščiausią balą, labiausiai palaikomą kandidatą ir čia pat padeda savo parašą kaip notaras – man netinkama šis variantas“, – apibendrino G. Nausėda.
ELTA primena, kad pastaruoju metu Teisėjų taryboje kilo ginčai dėl Prezidentūros iniciatyvų siūlyti į teisėjus asmenis, kurie atrankos komisijos sulaukė ne geriausių įvertinimų.
Nacionalinėje teismų administracijoje pradėtas vidinis tyrimas, kurio metu aiškinamasi, ar skiriant asmenis Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjais, nebuvo galimai pažeistos Teismų įstatymo nuostatos.
Kaip nurodoma Teismų įstatyme, apylinkės teismų teisėjus į pareiga skiria prezidentas Teisėjų tarybos patarimu. Teisės akte numatoma, jog Teisėjų tarybai turi būti pateikti motyvai dėl teikiamo užimti atitinkamas pareigas pretendento pasirinkimo. Teisėjų tarybos patarimas prezidentui tai pat turi būti motyvuotas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atskleidė, kaip prezidento rinkimai atrodydavo anksčiau: būdavo linksmybės iki paryčių
Laidoje „TOP 3“ – juokingiausios, keisčiausios ir skandalingiausios rinkiminės kampanijos, kuriomis kandidatai į Lietuvos prezidentus anuomet bandė užkariauti rinkėjų širdis. O taip pat išgirsime ir apie ypatingą poils...
-
Seimas lauks Vyriausybės išvados dėl verslų, susijusių su Rusija, šalinimo iš pirkimų
Seimas lauks Vyriausybės išvados dėl parlamentarų pradėtų svarstyti pataisų, kuriomis iš valstybinių viešųjų pirkimų siūloma eliminuoti verslus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai remia agresiją prieš Ukrainą – veik...
-
Tęsiant riaušių prie Seimo bylos nagrinėjimą, paskelbta vieno kaltinamojo paieška1
Teismui tęsiant vadinamąją Seimo riaušių bylą, vienam kaltinamajam skirtas suėmimas ir paskelbta jo paieška, trims kaltinamiesiems skirtos baudos už nedalyvavimą ankstesniuose teismo posėdžiuose. ...
-
T. Gailius teigia iš VSD vadovų sulaukęs nurodymo rinkti slaptus duomenis M. Laurinavičiui
Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnas Tomas Gailius, vėliau tapęs pranešėju, teigia, kad dirbdamas žvalgyboje buvo gavęs savo vadovų nurodymų surinkti slaptos informacijos apžvalgininkui Mariui Laurinavičiui. ...
-
Statistinis kandidatas į EP: 51-erių susituokęs vyras, turintis virš 210 tūkst. eurų turto
Statistinis kandidatas į birželį vyksiančius Europos Parlamento (EP) rinkimus yra 51-erių susituokęs vyras, kurio turtas siekia daugiau nei 210 tūkst. eurų. ...
-
R. Žemaitaičio byla dėl antisemitinių pareiškimų perduota teismui4
Prokuratūra perdavė teismui nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje buvęs Seimo narys Remigijus Žemaitaitis yra kaltinamas neapykantos skatinimu ir kurstymu prieš žmonių grupę dėl jų tautybės bei viešu pritarimu tarptautiniams nusikalt...
-
G. Nausėda: Sakartvelas rizikuoja narystės ES perspektyva7
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Sakartvelo valdantieji, neatsitraukdami nuo įtampą bei protestus sukėlusio „užsienio įtakos“ įstatymo, rizikuoja netekti narsytės Europos Sąjungoje (ES) perspektyvos. ...
-
K. Bartoševičiaus byloje dėl seksualinių nusikaltimų prieš vaikus apklaustas liudytojas4
Panevėžio apygardos teismas trečiadienį eksparlamentaro Kristijono Bartoševičiaus byloje, kurioje jis kaltinimas vaikų prievartavimu, tęsė liudytojų apklausas. ...
-
G. Jeglinskas neatmeta galimybės dirbti Seime: tai nėra neįmanomas žingsnis7
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas į prezidentus Giedrimas Jeglinskas sako, kad su geopolitiniais iššūkiais susiduriančiai Lietuvai šiuo sudėtingu laikotarpiu ypač svarbu turėti saugumo klausimus gerai i&sc...
-
Seimo vadovė padėkojo Danijai už Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą, eurointegraciją3
Danija vaidino svarbų vaidmenį Lietuvai atkuriant nepriklausomybę, siekiant narystės NATO ir Europos Sąjungoje (ES), sako su Danijos karaliumi trečiadienį susitikusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. ...