Anot jo, siekiant rimtesnio spaudimo invaziją Ukrainoje tęsiančiai Rusijai, ES turi „koreguoti kursą“.
„Paradoksaliai sankcijų politika turi ne mažesnės įtakos mūsų ekonomikoms, tuo metu Rusijos ekonomikai pasekmės, sakyčiau, tokios prieštaringos. Su prezidentu kalbėjome, kad „Gazpromo“ finansiniai rezultatai toli gražu nėra blogi, nes nepaisant to, kad jie pardavė gerokai mažiau dujų, jie sugebėjo uždirbti iš smarkaus dujų kainų kilimo“, – ketvirtadienį Vilniuje sakė G. Nausėda per bendrą spaudos konferenciją su Rumunijos prezidentu Klausu Iohannisu.
„Reiškia, mums reikia, ir mes tą raginame daryti Europos Komisiją, įvertinti mūsų sankcijų politikos poveikį, įvertinti tuos tarpinius rezultatus ir koreguoti kursą“, – tvirtino Lietuvos vadovas.
Paradoksaliai sankcijų politika turi ne mažesnės įtakos mūsų ekonomikoms, tuo metu Rusijos ekonomikai pasekmės, sakyčiau, tokios prieštaringos.
Anot jo, Lietuva visada buvo „drąsiausių sankcijų pusėje“. Todėl prezidentas sakė ir dabar raginantis ES kuo greičiau patvirtinti devintąjį sankcijų paketą, kad jos apimtų kuo platesnes sritis, asmenis.
„Tai tikrai turi būti esminis žingsnis į priekį įtraukiant karinę industriją, įtraukiant į deswiftinimą likusius Rusijos bankus, įtraukiant „Rosatom“, kuris tiesiogiai dalyvauja šioje branduolinėje agresijoje prieš Ukrainą. Nekalbant jau apie Konstitucinio Teismo teisėjus ir visus kitus, kurie prisideda prie šio nusikalstamo režimo veiksmų Ukrainoje“, – teigė G. Nausėda.
„Labai tikiuosi, kad mes sugebėsime tą žingsnį žengti ir rasime sutarimą tarp Europos Sąjungos valstybių“, – kalbėjo jis.
K. Iohannisas teigė pritariantis pozicijai, jog Rusijos atžvilgiu būtina imtis „griežtesnių priemonių“.
„Kalbant apie sankcijas (...), aptarėme šį klausimą per mūsų susitikimą. Būtina imtis griežtesnių priemonių iš mūsų pusės. Darbai vykdomi, progresas yra kalbant apie šį klausimą, tačiau nesame tokioje pozicijoje, kad galėtumėme atskleisti sankcijų turinį. Vos tik informacija bus aiškesnė, aš manau, galėtumėme atskleisti sankcijų turinį“, – sakė Rumunijos prezidentas.
Vladimirui Putinui vasario mėnesį įsakius savo kariuomenei pulti Ukrainą, ES įvedė jau aštuonis beprecedenčių sankcijų paketus, nukreiptus prieš Rusijos naftos eksportą ir aukščiausio rango pareigūnus.
Europos diplomatai sako, kad šiuo metu rengiamas naujas sankcijų paketas, Maskvai po pralaimėjimų mūšio lauke pradėjus įnirtingai raketomis ir dronais atakuoti Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
