Kinija tokių veiksmų ėmėsi dėl gilėjančių Lietuvos ryšių su Taivanu.

„Mes taip pat norėtume palaikyti santykius su Kinija, paremtus abipusės pagarbos principu. Priešingu atveju dialogas virsta vienašaliais ultimatumais, reikalavimais, kurie yra nepriimtini tarptautiniuose santykiuose“, – leidinys „Financial Times“ šeštadienį cituoja šalies vadovą.

G. Nausėda pabrėžė, kad Lietuva palaikė „vienos Kinijos“ politiką nuo pat diplomatinių santykių užmezgimo 1991-aisiais. Jis taip pat išreiškė viltį, kad Kinija savo sprendimą dėl ambasadoriaus pakeis.

„Lietuva, būdama suvereni ir nepriklausoma šalis, gali laisvai nuspręsti, su kuriomis šalimis ar teritorijomis ji plėtoja ekonominius ir kultūrinius santykius“, – dėstė prezidentas.

Taivanas prieš kelias savaites pranešė apie Lietuvoje steigiamą atstovybę, kuri turėtų pradėti veikti dar šią vasarą. Lietuva taip pat turėtų atidaryti prekybos atstovybę Taivane.

Pirmoji per pastaruosius 18 metus nauja diplomatinė misija Europoje bus vadinama „Taivano atstovybe Lietuvoje“, o ne „Taibėjaus atstovybe“.

Kinija siekia izoliuoti salą pasaulinėje arenoje ir vengia bet kokiu atveju vartoti žodį „Taivanas“, kad tai jai nesuteiktų tarptautinio legitimumo.

Tačiau Taivanas faktiškai palaiko diplomatinius santykius su dešimtimis valstybių per savo Taibėjaus atstovybes.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija anksčiau yra teigusi, kad Lietuva suinteresuota plėsti bendradarbiavimą su Taivanu įvairiose srityse, didžiausią dėmesį skiriant ekonominių ryšių plėtojimui ir kultūriniams mainams.

Tuo metu Taivano valdžios atstovai yra įvardinę Lietuvą kaip gerą šalies partnerę.

Maždaug 23 mln. gyventojų turintį Taivaną, oficialiai vadinamą Kinijos Respublika, kaip šalį pripažįsta tik 15 kitų valstybių. Lietuvos tarp jų nėra.