Baigiantis metams paskelbtame komentare šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuva „nebegali ilgiau stovėti nuošalyje nuo globalių problemų, susijusių su klimato kaita, sprendimo“.

„Turime daugiau diskutuoti apie taršos mažinimą ir aplinkosaugą, o šių diskusijų rezultatai privalo veikti viešuosius sprendimus“, – rašo prezidentas komentare, kurį paskelbė „The Economist“ ir IQ prognozių leidinys „Pasaulis 2020“.

„Visus Lietuvoje priimamus įstatymus būtina vertinti, atsižvelgiant į galimą poveikį klimatui“, – pabrėžė G. Nausėda.

Turime daugiau diskutuoti apie taršos mažinimą ir aplinkosaugą.

Prezidento teigimu, ilgalaikius tikslus galima pasiekti, jei šalis prisitaikymą prie klimato kaitos pavers „dar vienu konkurenciniu pranašumu“.

Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis neseniai įsipareigojo siekti klimatui neutralios ekonomikos iki 2050 metų.

Mokslininkai sutaria, kad prie klimato atšilimo prisideda žmogaus ūkinė veikla, kurios metu išskiriama saulės šilumą sulaikančių dujų.

Pagrindinės dėl žmonių veiklos išsiskiriančios šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra anglies dioksidas.

Kad panaikintų taršą, šalys turėtų daugiau investuoti į anglies dioksido sugavimo ir saugojimo technologijas, elektrifikacijas ir alternatyvas iškastiniam kurui, taip pat skatinti vartotojus keisti savo įpročius.

Klimato kaita Lietuvoje lemia dažnesnes ir intensyvesnes karščio bangas, keičiasi kritulių pobūdis – dažniau pasitaiko liūtys ir po jų sekantys sausros laikotarpiai, dažnėja škvalai.

Dažnesni orų kontrastai taip pat didina pavojų žmonių sveikatai, dėl klimato kaitos auga vandens telkinių užterštumas, dažnėja miškų gaisrai, nuo karščio bangų nukenčia kelių ir geležinkelių bėgių kokybė, apsunkinami statybų darbai.

Pastaraisiais metais pasaulyje vis dažniau rengiamos demonstracijos, kuriose politikai raginami aktyviau kovoti su klimato kaita.