„Visada pasisakiau ne už skaldymą, bet už vienijimąsi“, – antradienį Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.

Pasak jo, kritikos susilaukusiu pasisakymu jis tiesiog norėjo atkreipti dėmesį į esamą diskusijų kultūrą Lietuvoje.

„Norėjau savo pasisakymu atkreipti dėmesį į tai, kokia diskusijų kultūra šiuo metu yra Lietuvoje. Kuomet sakoma, kad tai pandemijos pasekmė, kad tai yra visuomenės nuovargio, kad esame uždaryti, pasekmė, aš su tuo sutinku tik iš dalies. Aš manau, kad mūsų diskusijų kultūroje slinktys įvyko per gerokai ilgesnį laiką. Mes turime grįžti prie normalaus bendravimo tono“, – teigė G. Nausėda.

Šiandien pagarbos kitaip manančiam pasigendu iš abiejų pusių. Bet iliustravau savo pasisakymą kunigu Toliatu todėl, kad jis iš karto tapo šios diskusijos auka. Taip neturėtų būti.

„Kada aš kalbėjau apie poną Toliatą aš pirmiausia kalbėjau apie poną Toliatą kaip žmogų, kuris norėjo pradėti diskusiją kultūringomis priemonėmis, tačiau čia pat į jo kvietimą buvo atsakyta ne tokiomis kultūringomis priemonėmis arba ne tokiomis, kurios galėtų būti priimtinos civilizuotoje demokratinėje visuomenėje“, – teigė prezidentas, kartu pažymėdamas, kad, jo manymu, šiuo metu pagarbos kitaip manančiam trūksta tiek Stambulo konvenciją remiančioje, tiek jau prieštaraujančioje pusėje.

„Šiandien pagarbos kitaip manančiam pasigendu iš abiejų pusių. Bet iliustravau savo pasisakymą kunigu Toliatu todėl, kad jis iš karto tapo šios diskusijos auka. Taip neturėtų būti“, – tvirtino G. Nausėda.

Įžvelgia konvencijos pasekmes žodžio laisvei

Kartu prezidentas pažymėjo, kad Stambulo konvencija ir konkrečiai ten naudojama „socialinės lyties“ sąvoka jam kelia klausimų. Pasak jo, kai kurios konvencijos nuostatos gali turėti tam tikrų pasekmių Lietuvos švietimo sistemai ir net žodžio laisvei.

„Stambulo konvencija yra rimtas dokumentas, kuriame yra kalbama tiek apie smurtą prieš moteris, tiek ir įvedama sąvoka socialinė lytis. Tai yra pakankamas naujadaras mūsų ir politinėje, ir kitokioje leksikoje. Aš tikrai jį labai atidžiai nagrinėju, vertinu įvairius jo momentus. Matau, kad kai kurios nuostatos yra susijusios ir su tam tikromis pasekmėmis mūsų švietimui ir netgi žodžio laisvei. Todėl šį dokumentą turime labai gerai apsvarstyti. Todėl sveikinu sprendimą diskutuoti ir dėl ratifikavimo apsispręsti vėliau“, – apibendrino G. Nausėda.

ELTA primena, kad prezidentas G. Nausėda susilaukė nemažai kritikos, kai pastarąją savaitę pareiškė, jog kilusiame viešame ginče dėl Stambulo konvencijos stojantis į užsipulto kunigo Algirdo Toliato pusę.

„Šiandien Lietuvoje susiformavo viešoji inkvizicija – žmonės, kurie įsivaizduoja galį maišyti su purvais kitaminčius ir tai daryti kartais šlykščia forma... Jie laiko save nebaudžiamais. Manau, kad su šituo mes neturime taikstytis, ir šiandien aš stoju į gerbiamo kunigo Toliato pusę pirmiausia todėl, kad aš stoju į jo kaip žmogaus pusę“, – sakė G. Nausėda.

Tuo tarpu valdančiųjų lyderiai Gabrielius Landsbergis, kaip ir premjerė Ingrida Šimonytė, ragino atsižvelgti į tai, kad viešojoje erdvėje įžeidimų ar net grasinimų susilaukė ir kita pusė – pirmiausiai Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.