„Būtent ilgalaikės taikos bendrais veiksmais turi siekti Lietuva, Ukraina ir visos kitos laisvos pasaulio tautos. Ne šiaip kokių nors paliaubų, kurios suteiktų agresoriui daugiau laiko pasirengti kitam puolimui“, – karo metinių minėjimo renginyje Vytauto Didžiojo universitete (VDU) penktadienį sakė prezidentas.
„Ne nuolaidžiavimo, kurį vadiname taika ir kuris galiausiai tik paskatintų Rusijos režimą tęsti karinę ekspansiją“, – pridūrė šalies vadovas.
Jis taip pat akcentavo, kad judėti į priekį galima tik didinant spaudimą kaimynę užpuolusiai Rusijai.
„Ji turi atsakyti už agresijos nusikaltimus. Taip pat turime atkurti pasitikėjimą daugiašalėmis institucijomis, kurios, deja, nesugebėjo užkirsti kelio Rusijos agresijai prieš Ukrainą, jos sustabdyti ar net tinkamai už ją nubausti“, – sakė G. Nausėda.
Leidus jiems išvengti baudžiamojo persekiojimo, būtų atimtas teisingumas iš milijonų ukrainiečių ir pakenkta pačiai tarptautinės atskaitomybės idėjai.
Prezidentas pabrėžė, jog Rusijos karių ir samdinių nusikaltimai Ukrainoje yra „tiesioginis aukščiausios Rusijos politinės ir karinės vadovybės priimtų sprendimų rezultatas“, todėl jai tenka atsakomybė už „visas sistemingai vykdomas žudymo, kankinimo ir deportacijos kampanijas“.
„Leidus jiems išvengti baudžiamojo persekiojimo, būtų atimtas teisingumas iš milijonų ukrainiečių ir pakenkta pačiai tarptautinės atskaitomybės idėjai“, – įspėjo Lietuvos vadovas, akcentuodamas, jog Lietuva remia iniciatyvą įsteigti specialųjį tarptautinį tribunolą už agresijos nusikaltimus Ukrainoje.
G. Nausėda taip pat teigė, jog nuo Rusijos oro smūgių, su žeme sulyginančių ištisus miestus, besiginanti Ukraina „turi sulaukti tiek oro ir priešraketinės gynybos, kiek reikia“.
T. Biliūno / BNS nuotr.
Vėliau kalbėdamas su žurnalistais prezidentas sakė, jog prieš metus prasidėjęs karas Ukrainoje nuo pat pirmųjų minučių privertė Lietuvą ir demokratinį pasaulį labai greitai mokytis bei suvokti, koks yra tikrasis Rusijos veidas.
„Tos pamokos anksčiau trukdavo metų metais ir ko gero net nelemdavo tų rezultatų, kurių mes norėtume. Bet karas, jo baisumas ir tikrasis Rusijos veidas, kuris buvo pamatytas nuo pirmųjų karo pradžios minučių, atrodo, privertė daug ką labai greitai pakeisti savo mąstymą, savo supratimą apie rytų kaimyną“, – kalbėjo jis.
Pasak prezidento, tai lėmė „pakankamai radikalius, stiprius sprendimus“ ir teigia, jog žavėjosi daugelio Europos valstybių pastangomis „paremti Ukrainą visomis išgalėmis“.
„Taip, mes esame 27 valstybės – to kompromiso pasiekti yra ganėtinai sunku, bet dabar pažvelgus atgalios į tą kelią, kurį mes nuėjome per pastaruosius metus, aš matau daugybę stiprių žingsnių ir toli gražu ne tik sankcijų srityje, bet taip pat ir karinės pagalbos srityje, permąstytų vertybių ir svarbiausia – atėjusio suvokimo, kad tai yra visų mūsų kova už laisvę“, – žurnalistams sakė šalies vadovas.
Penktadienį minimos Rusijos pradėto karo Ukrainoje metinės. Pernai vasario 24-ąją prasidėjęs plataus masto puolimas atnešė milžiniškus nuostolius šaliai: žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, suniokota šalies infrastruktūra.
Ukrainai būtini aiškūs narystės žingsniai
NATO viršūnių susitikime Vilniuje ukrainiečiams turėtų būti pasiūlyta „konkretesnių žingsnių dėl narystės“, sako prezidentas G. Nausėda.
„Aš tikiu, kad mes rasime sprendimus, kurie reikš, kad mes pereiname nuo to 14 metų kartojimo, kad NATO durys yra atviros, prie konkretesnių žingsnių ir signalų“, – žurnalistams penktadienį kalbėjo šalies vadovas, paklaustas, ar galėtų Vilniaus NATO viršūnių susitikimo deklaracijoje būti įrašytas teiginys, kad Ukrainai laimėjus karą, ji taps Aljanso nare.
Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta interviu BNS sakė besitikintis labai aiškios formuluotės susitikime Vilniuje, kad vos pasibaigus karui, Ukraina taps NATO nare.
„Norėtume tai joje (deklaracijoje – BNS) matyti, kad pabaigtume tą pilkosios zonos fazę mūsų istorijoje“, – kalbėjo šalies ambasadorius.
Pasak G. Nausėdos, konkretesni žingsniai nereikštų, kad karo viduryje Ukraina taps NATO nare, tačiau tokiu būdu šalis įgytų perspektyvą.
Lygiai taip pat, kaip ji įgijo labai realią ir apčiuopiamą perspektyvą suteikus jai Europos Sąjungos šalies narės kandidatės statusą.
„Lygiai taip pat, kaip ji įgijo labai realią ir apčiuopiamą perspektyvą suteikus jai Europos Sąjungos šalies narės kandidatės statusą“, – kalbėjo prezidentas.
Prezidentas tvirtino, kad procedūros dėl narystės jau yra prasidėjusios, jis sakė besitikintis iki šių metų pabaigos „pranešti ir daugiau gerų naujienų“.
Perklaustas, ar Lietuva siektų įtraukti minėtą formuluotę į deklaraciją, G. Nausėda sakė, jog „sieksime padėti Ukrainai ir išsaugoti visų šalių bendrų sutarimą, nes kitu atveju sprendimai nebus priimti“.
Liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyksiančiame viršūnių susitikime tikimasi apie 40 NATO šalių-narių ir šalių partnerių delegacijų, pirminiais duomenimis, renginyje dalyvaus ir delegacijas lydės apie 5 tūkst. žmonių.
Susitikime turėtų dalyvauti ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Toks susitikimas Lietuvoje rengiamas pirmą kartą.
