„Sutarėme, kad tas procesas turi būti laipsniškas, kad Vokietija įsipareigoja didinti savo karinį buvimą Lietuvoje, priklausomai nuo mūsų žingsnių infrastruktūros įgyvendinimo prasme“, – BNS ketvirtadienį Berlyne po susitikimo su kancleriu sakė šalies vadovas.

Abiejų šalių lyderiai pernai Vilniuje sutarė dėl Vokietijos karių brigados dislokavimo Lietuvoje. Vis dėlto Vilniaus ir Berlyno požiūriai, kokia apimtimi šis karinis vienetas turėtų būti dislokuotas, išsiskiria.

Lietuva siekia nuolatinio pajėgų buvimo, bet kol kas šalyje yra tik vieneto štabas. Berlynas iki šiol sakė, kad dalis brigados bus dislokuota Lietuvoje, o dalis – Vokietijoje.

Iš savo pusės padarysime viską, kad sukurtume sąlygas dislokuoti Vokietijos brigadą jau 2026 metais.

„Man patinka tokia formulė, kurią aš pasiūliau, o kancleris sutiko: Lietuva daro savo namų darbus, daro žingsnius ir yra už tai apdovanojama atitinkama Vokietijos reakcija, kitaip sakant, vis didesniu kariniu buvimo Lietuvos teritorijoje“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Infrastruktūra nėra kuriama tam, kad po to stovėtų tuščia“, – pridūrė jis.

Lietuvos prezidento teigimu, Vokietijos brigadai priimti reikalinga infrastruktūra turėtų būti įrengta iki 2026-ųjų.

„Iš savo pusės padarysime viską, kad sukurtume sąlygas dislokuoti Vokietijos brigadą jau 2026 metais“, – sakė G. Nausėda, cituojamas ir Prezidentūros pranešime spaudai.

Jis sako dar kartą suderinęs pozicijas dėl pernai patvirtinto komunikato, jog Vokietijos įsipareigojimai dislokuoti brigadą ir Lietuvos žingsniai kuriant tam reikiamą infrastruktūrą „turi būti lygiagretūs procesai“.

„Be jokios abejonės, šie procesai turi būti lygiagretūs, tad šia prasme nematau didesnių prieštaravimų ir tikiuosi, kad galėsime žingsnis po žingsnio judėti į priekį“, – kalbėjo prezidentas.

Prezidentas sakė taip pat supažindinęs Vokietijos kanclerį su Lietuvos įgyvendinamais projektais ir jų progresu – Rūdininkų poligono įrengimą ir „kitas vietas, kurias esame nusimatę“.

Lietuvos skaičiavimais, šio apie 17 tūkst. ha plotą užimančio poligono, kuriame pastaruoju metu treniravosi Viešojo saugumo tarnyba, įrengimui bei kelių infrastruktūrai reikės 260 mln. eurų.

Rengiantis priimti vokiečius taip pat planuojama plėsti Jonavos rajone, Rukloje, esančias kareivines. Ten šiuo metu ir yra įsikūręs Vokietijos vadovaujamas sąjungininkų batalionas.