Teisingumo viceministrė Jurga Greičienė anksčiau yra sakiusi, kad šių sutarčių ratifikavimas bus didelis postūmis dvišaliuose Lietuvos ir JAE santykiuose.

Pasak jos, sutartys „sukurs prielaidas sklandiems ir savalaikiams ikiteisminiams tyrimams, teismo procesams bei sukurs prielaidas Lietuvos piliečiams laisvės atėmimo bausmę atlikti Lietuvoje“.

Lietuva pasirašė sutartis su JAE dėl ekstradicijos ir teisinės pagalbos siekdama susigrąžinti lietuvę Emiliją Sedleckaitę, kuri JAE prieš kelerius metus buvo iki gyvos galvos nuteista už narkotikų laikymą. Dar iki pasirašant šias sutartis mergina buvo paleista į laisvę patenkinus jos amnestijos prašymą, prieš tai keliskart panašius prašymus atmetus.

Teisingumo ministerija tuomet nurodė, kad prie sutarčių suderinimo prisidėjo kelių Lietuvos ministerijų, diplomatinio korpuso pastangos, taip pat premjerės Ingridos Šimonytės 2021-ųjų spalį vykęs vizitas JAE.

JAE nėra prisijungę prie Europos nuteistųjų asmenų perdavimo konvencijos, todėl, nesant dvišalės sutarties, teisinis nuteisto asmens perėmimo tolesniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui kelias Lietuvai galimas nebuvo.

Lietuvos ir JAE pasirašytos sutartys numato perduoti asmenis, kurie yra įtariami, kaltinami ar jau nuteisti dėl nusikaltimų, taip pat įsipareigojama bendradarbiauti ikiteisminiuose tyrimuose renkant parodymus, pareiškimus.

Viena iš sutarčių taip pat leistų nuteistiesiems asmenims atlikti laisvės atėmimo bausmę savo kilmės valstybėje.