„Prašau supaprastinta tvarka spręsti klausimą dėl mano neliečiamybės panaikinimo“, – ketvirtadienį sakė A. Bagdonas.
Dėl A. Bagdono imuniteto naikinimo parlamentarai balsuos kitą savaitę, nes Seimo statutas numato, kad politikui atsisakius teisinės neliečiamybės, šis klausimas turi būti nagrinėjamas artimiausiame Seimo posėdyje. Kitas plenarinis posėdis numatytas gruodžio 17 dieną.
Prokurorės prašymo panaikinti jo imunitetą sulaukęs parlamentaras sako sustabdęs narystę Liberalų sąjūdyje bei žada pasitraukti iš Seimo Etikos ir procedūrų komisijos.
Politikui „čekiukų“ byloje norima pateikti įtarimus dėl dokumento suklastojimo, disponavimo suklastotu dokumentu, sukčiavimo ir piktnaudžiavimo.
Seime N. Grunskienė teigė, jog ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia manyti, kad A. Bagdonas, būdamas Neringos tarybos nariu galimai piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, klastodamas dokumentus ir juos panaudodamas sumenkino tiek einamų pareigų prestižą, tiek ir institucijos, kurioje dirbo autoritetą, sulaužę tarybos nario duotą priesaiką.
Pasak jos, buvo nustatyta, kad prie penkių A. Bagdono, kaip tarnybos nario išlaidų ataskaitų buvo pridėti 13 degalų įsigijimo kvitų pagal kuriuos už degalus buvo atskaityta kitų fizinių ar juridinių asmenų vardu išduotomis banko kortelėmis arba degalų kortelėmis.
A. Bagdonas anksčiau teigė suklydęs pateikdamas 12 atsiskaitymų už kurą, jų bendra suma – 580 eurų.
„Klaipėdos apygardos prokurorams nustačius, kad nurodytu laikotarpiu A. Bagdonui vadovaujantis jo pateiktais dokumentais apie patirtas išlaidas tarybos nario veiklai buvo nepagrįstai išmokėti 4223 eurai, A. Bagdonas šią sumą grąžino į Neringos savivaldybės administracijos biudžetą pagal su juo sudarytas taikos sutarties sąlygas“, – sakė ji.
Teisėsaugos duomenimis, A. Bagdonas figūruoja ikiteisminiame tyrime, susijusiame su 2019–2023 metų kadencijos Neringos savivaldybės tarybos narių išlaidų, patirtų vykdant pareigas, kompensavimu.
Politikas Neringos savivaldybės tarybos nario pareigas ėjo 2019–2020 metais. 2020-ųjų spalį jis buvo išrinktas į Seimą, o šiemet – perrinktas.
Pagal neseniai priimtą Seimo statuto pataisą, jeigu Seimo narys, išklausęs generalinio prokuroro pranešimą dėl jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, suėmimo ar kitokio jo laisvės suvaržymo, iš karto viešai Seimo posėdyje padaro pareiškimą sutinkąs, kad jo neliečiamybė būtų panaikinta, tyrimo komisija dėl to nesudaroma.
Leidimą patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn turi duoti ne mažiau kaip 71 iš 141 parlamentaro.
Pagal Konstituciją, Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržoma jo laisvė.
Naujausi komentarai