39 parlamentarai iš Liberalų sąjūdžio, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Socialdemokratų partijos, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Socialdemokratų darbo partijos frakcijų, Mišrios Seimo narių grupės siūlo Konstitucijoje įtvirtinti, kad „Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje“.

Šiuo metu parlamento nariu gali tapti ne jaunesnis nei 25 metų Lietuvos pilietis.

Pataisos autorių teigimu, ši amžiaus riba yra didžiausia taikoma kandidatams į nacionalinius parlamentus, ji galioja keturiose Europos Sąjungos valstybėse: Italijoje, Graikijoje ir Kipre ir Lietuvoje.

„Šios kadencijos Seimo narių amžiaus vidurkis yra apie 50 metų. Šiuo metu nacionaliniame parlamente dirba tik du Seimo nariai iki 29 metų. Nacionalinis parlamentas, siekdamas užtikrinti tinkamą visų demografinių grupių atstovavimą, turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu jaunimas iki 25 metų savo tiesioginio atstovo Seime neturi“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.

Anot jo, galiojančio amžiaus cenzo sumažinimas paskatintų kryptingesnį jaunų žmonių atstovavimą ir didesnį dėmesį jaunimo politikos klausimams Seimo darbotvarkėje.

Konstitucijos pataisos sumanytoja Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen yra sakiusi, kad dabar jaunimui svarbios temos dažnai negauna deramo dėmesio Seime. Pasak jos, reikalinga plati diskusija dėl Konstitucijos keitimo.

Pasak politikės, šiuo metu 16 Europos Sąjungos šalių į parlamentą leidžia kandidatuoti nuo 18 metų.

Siūlymus keisti Konstituciją Seimui gali teikti ne mažiau nei ketvirtadalis parlamentarų – 36 Seimo nariai. Kad pataisos būtų priimtos, dėl jų Seime turi būti balsuojama du kartus. Pakeitimai laikomi priimtais, jei per kiekvieną balsavimą jiems pritaria ne mažiau nei du trečdaliai parlamentarų – 94 Seimo nariai.