Socialdemokratas Algirdas Sysas stebėjosi, kad nepaisant joje nurodytų galimų prieštaravimų Konstitucijai, išvada palankiai įvertina projektą.

Opozicija išvadą kritikavo teigdama, kad jos negalima laikyti nepriklausoma, siejo valdančiųjų projektui palankų vertinimą su siūlymu užimti Seimo kontrolieriaus postą.

M. Vainiutė tvirtino konkurse dėl ekspertizės projektui su kolega Darijumi Beinoravičiumi dalyvavusi, nes sulaukė tokio siūlymo iš Mykolo Romerio universiteto.

„Iš Mykolo Romerio Teisės fakulteto gavau kvietimą dalyvauti viešuosiuose pirkimuose dėl įstatymo projekto. Laikydamasi subordinacijos principo aš sutikau tą išvadą rašyti. Laimėjome konkursą, vėliau sužinojau, kad kiti universitetai net nedalyvavo konkurse“, – sakė M. Vainiutė.

Išvados aptakumą buvusi ministrė aiškino jos rekomendaciniu pobūdžiu.

„Ji turėjo Seimo nariams pagelbėti ta prasme, kad čia daugiau analizuojama užsienio šalių praktika, ir dėl to ta išvada, kaip sakote, šiek tiek aptaki, nėra konkreti. Bet, dirbdami dėstytojais, mes nesame įpratę sakyti kategoriškai „taip“ ar „ne“, tiek vertinant studentų darbus, todėl ta išvada labiau rekomendacinio pobūdžio, kad Seimo nariams palengvintų darbą. Tokia, kaip supratau, buvo mūsų misija“, – aiškino M. Vainiutė.

Liberalas Eugenijus Gentvilas klausė, ar M. Vainiutė neįžvelgė interesų konflikto dalyvauti Seimo vasarą paskelbtame konkurse dėl išvados valdančiųjų projektui, nes dėl galimybės tapti Seimo kontroliere su ja tartasi nuo pavasario. Liberalas pažymėjo, kad už išvadą sumokėtas atlygis.

M. Vainiutė teigė pinigų negavusi, anot jos, tikėtina, kad jie liks universitetui.

„Ta bendra suma, neatskaičius mokesčių, buvo 400 eurų, ir iki šiol tų pinigų negavau ir nesiekiu jų gauti. Ko gero, jie teks universiteto reikmėms, kaip nuspręs vadovybė“, – sakė kandidatė.

Konservatorius Mykolas Majauskas klausė, kodėl kandidatė mano esanti tinkanti Seimo kontrolierės pareigoms, nes iš ministro pareigų atsistatydino sulaukusi priekaištų dėl savo darbo.

„Einant tokias atsakingas kaip ministro pareigas iškyla daug sunkumų, daug trikdžių, kurių aš galbūt nenumačiau, tačiau tokius svarbius klausimus, kurie buvo susiję su bausmių vykdymo sistema, mes tuos darbus pradėjome. Nepaisant to, kad priekaištų susilaukiau, manau, kad reikiamus darbus pradėjome ir, galbūt, kai kurie pasakyti priekaištai buvo nepagrįsti“, – atsakė M. Vainiutė.

Dėl jos paskyrimo Seimas balsuos, kai su kandidate susitiks parlamentinės frakcijos.

M. Vainiutę į Seimo kontrolierės pareigas teikiantis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis tvirtino, kad „profesorė M. Vainiutė yra puiki teisės ekspertė, profesionalė, turinti daugiau kaip 18 metų teisinio darbo patirties“.

„Jos žinios ir kvalifikacija nekelia abejonių, ji žinoma dėl gerų viešojo administravimo gebėjimų, todėl ji tinkama eiti Seimo kontrolieriaus, atsakingo už savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklą, pareigas“, – sakė V. Pranckietis.

Jis siūlo, kad M. Vainiutė pakeistų Seimo kontrolierių Raimondą Šukį. Jo penkerių metų kadencija baigėsi balandžio mėnesį, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Lietuvoje yra du Seimo kontrolieriai, jie skiriami penkerių metų kadencijai. Seimo kontrolierių įstaigos vadovu vieną iš Seimo kontrolierių parlamento vadovo teikimu skiria Seimas.

Seimo kontrolierių veiklos tikslas – ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms.

M. Vainiutė valdančiųjų buvo paskirta teisingumo ministre, tačiau pavasarį pasitraukė iš pareigų dėl prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikos.

Vasarą kartu su atsistatydinančiu Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu D. Beinoravičiumi ji pateikė ekspertinę išvadą valdančiųjų projektui, jis iš esmės keičia partijų finansavimo tvarką, taip pat nuo Socialdemokratų partijos atskilusių politikų įkurtai Socialdemokratų darbo partijai atiduoda dalį buvusių bendražygių dotacijos.

Išvadoje teigiama, kad projektas neprieštarauja Lietuvoje įtvirtintam politinių partijų finansavimo modeliui bei egzistuojančiai užsienio šalių skirtingai praktikai, tačiau „šioje projekto stadijoje sunkoka įžvelgti, kuo įstatymo projektas būtų tobulesnis, jį lyginant su šiuo metu esamu teisiniu reguliavimu“.