„Galime net neabejoti, kad Lukašenkos režimas ir jam paramą reiškiančios jėgos nesiliaus ir toliau testuoti visomis priemonėmis ir taktikomis Vakarų pasaulio vienybę“, – Vilniuje sakė Gitanas Nausėda.

Taip jis kalbėjo per spaudos konferenciją su premjere Ingrida Šimonyte ir Lietuvoje viešinčiais Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen (Urzula von der Lajen) bei NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.

Lietuvos ministrė pirmininkė akcentavo, jog būtina keisti teisėkūrą, kad būtų galima operatyviau ir efektyviau spręsti kilusius iššūkius dėl neteisėtos migracijos.

Neatmeta 4-ojo straipsnio panaudojimo

Lietuva, Lenkija ir Latvija pastaruosius kelerius mėnesius susiduria su neteisėtų migrantų iš Baltarusijos antplūdžiu, Vakarų šalys dėl jo kaltina A. Lukašenkos režimą.

G. Nausėda bendrą NATO ir Europos Komisijos vadovų vizitą į Lietuvą pavadino itin svarbiu solidarumo, pramos ir palaikymo Lietuvai ženklu.

Anot jo, situacija Europos Sąjungos ir Baltarusijos pasienyje tebėra įtempta ir sunkiai prognozuojama.

„Jei saugumo situacija dar labiau komplikuotųsi, neatmetame, kad galėtume kreiptis prašyti konsultacijų pagal ketvirtąjį NATO straipsnį. Tai gali daryti bet kuri NATO sąjungininkė, kai mato, kad kyla grėsmė jos saugumui ir teritoriniam vientisumui“, – teigė Lietuvos prezidentas.

G. Nausėda taip pat tvirtino, kad jam kelia nerimą „visiška karinė Baltarusijos integracija į Rusijos karines struktūros ir doktrinas“.

„Tai atneša naujų iššūkių NATO kolektyviniam saugumui. NATO turėtų atitinkamai koreguoti savo planus, strategiją ir taktiką, turi būti pasirengusi galimam atsakui“, – tvirtino prezidentas.

Pasak jo, nerimą kelia ir Rusijos karių telkimas Ukrainos pasienyje.

Premjerė: Baltarusija siekia, kad ES pasiduotų šantažui

Premjerė I. Šimonytė pažymėjo, kad Lietuvai labai svarbu, jog dėl hibridinės atakos vienybę demonstruoja ne tik atskiros ES valstybės, bet ir pati ES, ir NATO. Anot jos, tai kertinės Lietuvos saugumui organizacijos.

„Mums turbūt visiems svarbiausia būti vieningiems ir prisiminti, nuo ko visa tai prasidėjo. Visa tai prasidėjo nuo to, kad iš Baltarusijos žmonių buvo atimta teisė spręsti savo likimą“, – tvirtino Vyriausybės vadovė.

Pasak jos, A. Lukašenkos naudojamos hibridinės atakos tikslas, naudojant migrantus, – priversti ES nares ir pačią ES „atsisakyti savo vertybių ir pasiduoti šantažui“.

I. Šimonytės teigimu, sprendžiant situaciją, svarbu ir toliau dėti pastangas, kad būtų mažinamos galimybės žmonėms atvykti prie Baltarusijos bei ES sienos bei tapti hibridinės atakos aukomis.

„Teisėkūros iniciatyvos, kurias Europos Komisija pasiūlė, gali padėti šį klausimą spręsti ir šiek tiek operatyviau, ir sklandžiau, ir tai labai laiku, ir vietoje pateikti pasiūlymai, kadangi tiek teisės aktai dėl sankcijų, tiek teisės aktai dėl migracijos ir prieglobsčio neatliepia tokių situacijų, kokios susidarė šiuo metu“, – tvirtino premjerė.

Prezidentas pabrėžė, kad Europos Komisija jau padarė daug siekiant suvaldyti migracijos krizę pasienyje su Baltarusija.

Anot jo, EK pastangų dėka sustabdyti nauji skrydžiai iš kai kurių šalių, pradėta vykti repatriacija. Pasak šalies vadovo, taip pat dedama daug pastangų, kad tarptautinėms humanitarinėms organizacijoms būtų leista dirbti Baltarusijoje tiekiant pagalbą migrantams.

Šiemet į Lietuvą neteisėtai pateko beveik 4,2 tūkst. migrantų.

Įtampa pasienyje vėl sukilo lapkritį, kai prie Baltarusijos sienos su Lenkija susitelkė tūkstančiai migrantų, dalis kurių bandė prasiveržti.

Baimindamasi panašaus scenarijaus, Lietuva pasienyje su Baltarusija įvedė nepaprastąją padėtį.

Spaudos konferencijos vaizdo įrašas: