Vyriausybė Kinijos atžvilgiu nevykdo „antipolitikos. Ministrė pirmininkė įsitikinusi, kad Lietuvai yra naudingiau ne vykdant dialogą su Kinija išpešti sau mažos naudos, o komunikavimas Europos Sąjungos lygmeniu.

„Lietuva nebuvo viena, kuri ilgą laiką turėjo manymą, kad Kinija yra neblogas alternatyvus šaltinis, ypatingai investicijų. Buvo šito požiūrio skeptikų, aš gal save būčiau galėjusi prie jų priskirti, nes stebint praktiką veikimo šitos galybės Azijos ar Afrikos šalyse, daugiau tuo domintis, buvo klausimas, ar mes tikrai čia lošiame kažkokį teisingą žaidimą, ar tikrai taip turėtų būti. Bet, matyt, buvo iliuzija, kad galima dvišaliu pagrindu šiomis temomis diskutuoti“, – Rytų Europos studijų centro renginyje teigė I. Šimonytė.

Vis tik premjerė įsitikinusi, kad dvišaliu pagrindu Lietuvai vis tiek Azijos regione svarbesni yra tie partneriai, su kuriais vienija panašus požiūris į tokias vertybes kaip žodžio laisvė, žmogaus teisės, privati nuosavybė.

Mūsų prioritetas yra turėti, kiek įmanoma daugiau reikalų su žmonėmis ir šalimis, kurios mato pasaulį taip, kaip mes patys.

„Tai natūralu, kad kartais, tarkime, kažkokiuose verslo ar ekonominiuose santykiuose atrodo tos kitos erdvės labiau patrauklios, nes jos gali pasiūlyti geresnę grąžą, bet jos kartu pasiūlo ir didesnę riziką. Ir paprastai ta rizika yra politinė, ji ateina iš tų dalykų, kad ta erdvė neturi prisirišimo prie šių mūsų pagrindinių vertybių“, – akcentavo Vyriausybės vadovė.

I. Šimonytė teigia, kad Vyriausybės vykdomas pokytis Kinijos atžvilgiu nėra antipolitika, pasak jos, tai tiesiog prioritetų susidėliojimas.

„Mūsų prioritetas yra turėti, kiek įmanoma daugiau reikalų su žmonėmis ir šalimis, kurios mato pasaulį taip, kaip mes patys. Nes, man atrodo, tada tas susikalbėjimo šansas yra gerokai didesnis, problemos yra sprendžiamos sklandžiai“, – pabrėžė premjerė.

Vis tik ministrė pirmininkė akcentavo, kad vykstant kalbėjimuisi su kitokias vertybes turinčiomis šalims Lietuvai naudingesnis ne dvišalis dialogas, o kalbėjimasis ES sąjungos lygiu pagal formulę „27 plius 1“.

„Tačiau kai mes kalbamės su kažkokį kitokį matymą apie pasaulį turinčiomis šalimis, tuomet mums, kaip Europos Sąjungos, Transatlantinio pasaulio daliai, matyt, kad yra naudingas stipresnis kalbėjimas jungtiniu balsu negu, kad bandymas kažkur išsipešti sau mažos naudelės. (...) Nes, kaip matome iš kitų šalių patirties, tai kartais baigiasi ir labai nemaloniai“, – teigė I. Šimonytė.