„Tikrai tikiu, kad susitarsime geruoju ir esame gerame kelyje tą susitarimą pasiekti. Nes iš ties šiai gamyklai reikalingas labai didelis žemės sklypas ir jeigu valstybė pradėtų konsoliduoti kitus turimus valstybės sklypus, tai klausimas ar tokio dydžio rastų ir kiek laiko užtruktume. Čia yra reikiamo dydžio sklypas, kuris yra dabar naudojamas universiteto“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė I. Šimonytė.

Anot premjerės, Vyriausybė mainais universitetui yra pasiūliusi kitą panašaus dydžio sklypą, bet jo paskirtis sukuria nepatogumų. Politikė tikisi, kad išsprendus šias technines problemas žemės apkeitimui užteks ministrų kabineto nutarimo.

„Vyriausybė mainais pasiūlė kitą žemę, net šiek tiek didesnį sklypą, ir geresnių našumo parametrų, pagal turimą informaciją. Žinoma yra tam tikrų nepatogumų ir niuansų, nes jau vasara, tad tam tikri darbai jame prasidėję“, – komentavo ji.

„Noriu būti optimistė ir tikėtis, kad nereikės Seimo balsavimo. Tiesiog Vyriausybės nutarimu bus įvykdytas žemės apkeitimas, nes bus išspręsti tie praktiniai dalykai, kuriuos universitetas kelia ir kuriuos mes esame nusiteikę įvykdyti“, – pridūrė ji.

Noriu būti optimistė ir tikėtis, kad nereikės Seimo balsavimo.

ELTA primena, kad Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pirmadienį pasirašė susitarimą su Vokietijos karinės pramonės milžine „Rheinmetall“ dėl jos plėtros Lietuvoje. Kaip teigiama ekonomikos ir inovacijų ministerijos išplatintame pranešime, projektui suteiktas stambaus projekto statusas.

Anot ministerijos, apie tai, kur bus statoma gamykla, ketinama paskelbti artimiausiomis savaitėmis. Visgi neoficialiais duomenimis, gamykla bus statoma Baisogaloje.

Tikimasi, kad gamykla per metus pagamins dešimtis tūkstančių 155 mm kalibro šaudmenų.

Balandžio pabaigoje Seimas pritarė įstatymų pakeitimams, kurie leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greičiau pradėti projektų vystymą Lietuvoje. Įstatymui įsigaliojus, šie gamintojai galės pradėti projektų vystymą dar negavę statybų leidimų. Šiuos leidimus projektų vykdytojai turės gauti iki statybų pabaigos.

Pakeitimais supaprastinamos su teritorijų planavimu, žemės sklypų formavimu ir statyba susijusios procedūros. Taip sudaromos sąlygos tokios gynybos pramonės veiklą Lietuvoje pradėti per kuo trumpesnį terminą.

Šie įstatymų pakeitimai parengti bendradarbiaujant su Krašto apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija ir Vyriausybės kanceliarija.