Visgi, pasak jos, pagrindinis jų pasirinkimas išlieka, ar į Rusijos veiksmus reaguoti iš pragmatinio taško, galvojant kad ši situacija ir karas Ukrainoje jų neliečia, ar reaguoti iš vertybinės pozicijos. Ministrė pirmininkė akcentuoja, Lietuvos uždavinys Vakarų diskusijose dėl Rusijos keliamos grėsmės yra „spausti greičio pedalą“, kad požiūris ir politika Kremliaus atžvilgiu būtų ypač griežta.

„Manau, kad suprato ir drįsčiau spėti, kad daugelis buvo ir anksčiau supratę. Klausimas tik, kaip į tai reaguoti: ar į tai reaguoji iš tokio kažkokio pragmatinio taško, galvodamas, kad tavęs tai neliečia, ar į tai reaguoji iš vertybinio taško, galvodamas, kad tai labai liečia ir tave“, – LRT televizijai duotame interviu teigė I. Šimonytė.

Premjerė teigia, kad Lietuva už geografiškai toliau esančias Europos valstybes daug geriau supranta Rusijos keliamą grėsmę dėl savo istorinės atminties, geografinio artumo, rusų kalbos supratimo.

Mes tai suprantame daug geriau, nes mes tai esame išgyvenę ir savo kailiu.

„Mes tai suprantame daug geriau, nes mes tai esame išgyvenę ir savo kailiu. Ir mums čia nėra erdvės jokiam pragmatizmui, nes buvo tas pragmatizmas 1940 metais ir mes žinome, kuo tai baigėsi“, – akcentavo ji.

I. Šimonytė akcentuoja, kad todėl Lietuvos užduotis „laikyti Vakarų bendruomenės koją ant greičio pedalo“, kad požiūris į Rusiją būtų ypač griežtas.

„Tai klausimas, kiek užteks jėgos laikyti koją ant greičio pedalo. Tai mano supratimu, mūsų užduotis visose šiose diskusijose, kurios vyksta tą koją prie greičio pedalo laikyti visos Vakarų bendruomenės, kaip įmanoma labiau pritvirtintą ir ją spausti “, – teigė I. Šimonytė.