Visgi, perrinkimo siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia – kilusi krizė švietime sukėlė paniką, o Vyriausybė išmoko pamokas vaikų psichologinės sveikatos sąskaita.

Penktadienio vakarą vykusiuose prezidento rinkimų debatuose Vyriausybės vadovė sulaukė klausimų dėl padėties švietime. Visgi, I. Šimonytė tikino – nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) neturi nuolatinio vadovo, tai nereiškia jokios krizės.

„Taip jau atsitiko, kad buvęs ministras nusprendė pasitraukti. Bet manau, kad jį pavaduojančiai ministrei tikrai pavyko suvaldyti procesą, kuriame buvo klaidų ir trikdžių. Visiškai nepritariu teiginiui, kad tarpiniai atsiskaitymai nepasiteisino. Jie, kaip forma, tikrai pasiteisino. Taip, buvo klaidų. Aš jas pripažįstu, už jas atsiprašau, bet tas klaidas stengiamės spręsti ir stengiamės situaciją taisyti“, – „TV3“ debatų metu sakė I. Šimonytė.

„Galėjome stabdyti procesą. Nusprendėme nestabdyti, nusprendėme eiti vis tiek pirmyn, tardamiesi ir su mokytojų bendruomene, su mokyklų vadovų bendruomene. (...) Bet tikrai manau, kad išmokome daug pamokų iš šio proceso – ypatingai, tarpinių atsiskaitymų ir naujų programų įsigaliojimo – ir tas pamokas išmokę daug dalykų pataisysime“, – sakė Vyriausybės vadovė.

G. Nausėda sako, kad G. Jakštas įspėjo premjerę dėl būsimos krizės: vaikams reikėjo psichologų pagalbos

Reaguodamas į premjerės pasisakymą, antrosios kadencijos poste siekiantis G. Nausėda atkreipė dėmesį, jog vienuoliktokų patikrinimų pamokos išmoktos pačių moksleivių psichologinės gerovės sąskaita.

„Klausimas – kokia sąskaita ir kokia kaina jūs tas pamokas išmokote? Išmokote vaikų psichologijos sukrėtimų kaina. Vaikams tikrai reikėjo psichologų pagalbos, nes jie nežinojo, kaip jūs reaguosite po to į tą kilusią krizę ir kaip jūs grąžinsite į normalią būseną. Iš pradžių jie matė tik paniką ir matė labai prastus tarpinių atsiskaitymų rezultatus“, – kalbėjo G. Nausėda.

Todėl, jo nuomone, vienintelė pamoka, kurią galima išmokti iš šios situacijos – nesiimti pernelyg daug reformų vienu metu.

„Tai pamoka galėtų būti tokia – negalima pradėti vienu metu penkių reformų. Vienu metu kurti ir nesukurti vadovėlius, palikti mokytojus ieškoti „Google“ medžiagos ar dar kažkur kitur, tuo pat metu organizuoti tarpinius atsiskaitymus“, – aiškino jis.

Be to, užsiminė šalies vadovas, jo žiniomis buvęs ministras Gintautas Jakštas įspėjo Vyriausybę dėl galimos krizės.

„Kiek man žinoma, ministras jums apie tai sakė – kad laukia krizė ir gali būti blogai. Bet jūsų kanceliarija nusprendė, kad vis tiek reformą reikia vykdyti. (...) Ir dabar turime situaciją, kada jūs mokotės, o kiti kenčia“, – pridūrė jis.

Visgi, I. Šimonytė paneigė tokius gandus.

„Jūsų žinios nėra teisingos. Turbūt čia labai gerai galiotų pasakymas – kas nedirba, tas ir neklysta. Tai klaidų buvo. Bet iš pat pradžių buvo pasakyta, kad šis pirmas kartas, kuris vis tiek būtų kažkada įvykęs. (...) Visa tai buvo daroma tariantis su politikais, kurie turi atsakomybę už ministeriją – taigi, ir su buvusiu ministru“, – teigė ji.

„Bet po to tarimosi ministras nusprendė, kad jam reikia palikti savo postą“, – atkirto G. Nausėda.

„Galbūt nepavyko suvaldyti situacijos. Galima buvo ir geriau – kaip rodo Monikos Navickienės pavyzdys“, – pridūrė I. Šimonytė.

ELTA primena, kad kovo pradžioje Lietuvos mokyklose prasidėję tarpiniai moksleivių žinių patikrinimai švietimo sistemoje sukėlė sumaištį – kai kurių dalykų užduotys buvo per sunkios, dalis neatitiko mokymosi programos. Dėl to dalis moksleivių teigė patyrę įtampą, susirūpinimu dėl vaikų sveikatos viešojoje erdvėje dalijosi ir kai kurių moksleivių tėvai.

Kilus nepasitenkinimui dėl tarpinių vienuoliktokų patikrinimų, iš švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigų pasitraukė Gintautas Jakštas.