„Ir verslas, ir nevyriausybinės, ir profesinės sąjungos pirmadienį susitikime dalyvavo. Manau, kad turėjome labai gerą susitikimą. (...) Gaila, kad opozicija pasirinko tokį būdą“, – laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ teigė I. Šimonytė.

Visgi, Vyriausybės vadovės teigimu, svarstymų susitikimą atidėti buvo.

„Gerbiu tą opozicijos argumentą, kad neva nėra ministro, tai jie lauks tol, kol ministras bus. Formaliai tai yra tarsi teisingas argumentas. (...) Pati svarsčiau, ar atidėti šitą susitikimą, ar jį vis dėlto turėti, bet mes jį turėjome“, – pažymėjo I. Šimonytė.

Anot premjerės, dėl lėšų gynybai bus siekiama kuo platesnio sprendimo, todėl naujas krašto apsaugos ministras opoziciją šiuo klausimu turės įtikinti grįžti.

„Ciniškai elgiantis būtų galima iš viso šio klausimo (dėl lėšų gynybai – ELTA) nesvarstyti, bet, man atrodo, nėra padoru šį klausimą palikti kaboti ore ir po to strimgalviais bėgti po rinkimų“, – pabrėžė politikė.

Naujasis ministras turės dvi užduotis. 

„Naujasis ministras turės dvi užduotis. Pirma užduotis vis dėlto – įtikinti opoziciją grįžti. (...). O kitas dalykas, jeigu pavyks susitarti dėl siauresnio nei 3 proc. gynybos finansavimo ar kažkokių kitų alternatyvų, tada reikės atsisėsti ir labai nuoširdžiai perdėlioti prioritetus bent jau 2025 metams“, – aiškino I. Šimonytė.

ELTA primena, kad Seimo opozicinės partijos nusprendė nedalyvauti premjerės pirmadienį organizuotame susitikime dėl lėšų gynybai.

Politinių jėgų atstovai tikino nematą prasmės dalyvauti diskusijose, kol nėra paskirtas naujas krašto apsaugos ministras. Be to, mažumos atstovams nerimą kelia ir A. Anušausko pareiškimai apie gali korupciją gynybos srityje.

„Diskutuoti apie papildomą finansavimą gynybai, kol neatsakyti klausimai dėl galimos korupcijos viešuosiuose KAM pirkimuose, su ministre pirmininke būtų netikslinga“, – šeštadienį žiniasklaidai išplatintame pranešime teigė opozicijos atstovai.

Opozicinių partijų frakcijų atstovai savo ruožtu ketina aptarti situaciją antradienį ir pateikti savo pasiūlymus dėl papildomo finansavimo krašto apsaugai.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas anksčiau yra sakęs, kad, siekiant įgyvendinti užsibrėžtus gynybos siekius, kitų metų biudžete krašto apsaugai turėtų būti skiriama 400 mln. eurų daugiau lėšų.

I. Šimonytė tvirtina, kad iki 2030-ųjų kasmetinį Lietuvos krašto apsaugos finansavimą reikėtų padidinti 0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP.